Palangos Juzė - Motiejus Valančius (czytanie książek online za darmo txt) 📖
Palangos Juzė – jest to piękna powieść, którą tworzą opowiadania krawca Juzė o pięknych ziemiach Auksztoci i Żmudzi.
Wróciwszy na ziemię ojczystą Juzė ze skrzypcami w ręku prawi o zwiedzonych miejscach i miejscowościach, zakątkach Litwy, ludziach, ich codzienności, kulturze i tradycjach. Utwór ów bez obaw można by nazwać pierwszym podręcznikiem o litewskiej geografii, kulturze, etnografii. Prócz różnego rodzaju obrzędów weselnych, w usta Juzė autor wkłada teksty zabaw i pieśni ludowych. 13 wieczorów – 13 pięknych, nastrojowych oraz nieco sentymentalnych opowiadań.
- Autor: Motiejus Valančius
- Epoka: Romantyzm
- Rodzaj: Epika
Czytasz książkę online - «Palangos Juzė - Motiejus Valančius (czytanie książek online za darmo txt) 📖». Wszystkie książki tego autora 👉 Motiejus Valančius
Rūtų daržely: žuyd puikios žolelės * Tenai vaikščiojo padorios mergelės * Norint nu darbų; pavargusios būtų * Bėga veikiausiai; aplankyti rūtų * Tenai atranda; dėl sawęs palieka * Svieto marnastis237; tur visus až nieką. * Tenai atsimen; ant Dievo galybės * Kada prisiveis, žolelių grožybės * Bėda panelei; kuri pasileido * Cnatos238 panystės239; už nieką paleido * Rūtų vainiką; po koja paminė * Kitą dėl savęs, iš virkščių nupinė * Sunku atminti; ant tokio stono * Kursai velniuką; priėm až poną * šioj žalioj girioj; ir linksmami gojuj * Tek sriauns upelis; kaip linksmami rojuj * Linksma ten būti; amžių trumpinti * Bili240 dušelę; kaip norvišganyti.
Ta dainė mana nevisai mergelėms tepa* tinka, dėl to ir sakė: „Et, kas čia par dainė kaip giesmė.
Man kaipo jaunam gerai čia atsiėjo būti; nes didžioj šejmynoj suklaudamis, galėjom ne vien dirbti, bet ir pasilinksminti. Vasaros buvo laikas diena šilta graži, pirmojoj nedėlei* pavakarėj iš bažnyčios sugrįži, susiedom visi pablaku ant vei, ūksmėj klevo ir pradėjom juokuoti. Sėdėjo drauge Staselio sūnai: Juzupas, Mateušas, Simonas ir Rapolas. Dukterys: Petronėlė, Veronika, Monika ir Rozalka. Norėdamos mergaites padrąsinti šiaip padainiavau:
Parleidau metų, apie šimtą kokį * Patyriau badą, moterų visokį * Septynias* pačias vedžiau lig šios dienos * Bet negailėjaua numirus nė vienos.
Pirmą parvedžiau iš turtingo stono * Inešė dalis pusę milijono * Bet par banketas, išeigas puikybės * Pakleido dalį ir mano gerybės.
Kad ją pabarau, par nedėlę verkė * Susirgo staigu, ir akis užmerkė. * Geisdamas taisyti, saurdytą butą * Parvedžiau plikę, dar vardu Biruta.
Ta užmiršusi vargus bėdas savo * Iš mano gero, ragelius įgavo * Kyla tarp vedums gyvenimas baisus * Numirė vargšė, nebuvo kas taisus.
Trečią parvedžiau gražią paveizdėti * Biesas jai davęs, daug gienčių turėti * Tie kaip pradėjo par metas viešėti * Nebteko mums kur bepasidėti.
Išvežė pačią, kurią gan mylėjau * Bet su tuo kartu, daugiaus nebregėjau * Be važiuodama par didelę girią * sušalo baisiai ir spėriai numirė.
Ketvirta buvo padori žmonelė * Bet par nelaimę gėrė orielkėlę * Ta man pagimdė, gan derlingą vaiką * Kurį lig šiolei man Viešpats užlaiko.
O moters mano kada par daug gėrė * Ir pati girdi neilgai te tvėrė * Penktoj buvo protinga ir smulki * Kuri paskaitė ir mani už mulkį.
Ta savotiškai kaip su teise būtų * Iš didžio proto ir pati pasiuto • Sirgdama baisiai mane įkyrėjo * Nes sargą pri jos laikyti reikėjo.
Šeštą parvedžiau ir sakyti gėdą * Nes dar bjauresnę už pačią pelėdą * Ta prigimimą parkeisti norėjo * Par kiauras dienas zelkorion241 žiūrėjo.
Visa jos dalis ant muilo pražuvo * Bet netikėjo, jog rauplėta buvo. * Susirgus daugi jai daktarų sutraukiau * Pakol laimingai jos smertės sulaukiau.
Sekmą parvedžiau kloštoriej242 augintą * Bet nė pri kokio darbo nepratintą. * Ta nežinojo, kaip žąsis perinti * Diegti kopūstus, vištyčius auginti.
Būdams be kokios namų gaspadynės * Murksojau tečiaus, verkiau nusiminęs. * Tariau, jog jauna, atima mano turtą * Ir užbers akis vyrą savo kurta.
Tečiaus ir tos dar pabaigos sulaukiau * Laidotuves giminę sušaukiau. * Teisybę sakant anų nemmylėjau * todėl ir visas už nieką turėjau.
Bet retai kuriai užblaškiau par žadą * Tečiaus nė vienai, nenusakau sprandą * Išmirė visos par savo kaltybę * O žmonės kaltę mana nedorybę.
Tiek pačių turėjau lig pat šios dienos Daugiaus nebvesiu lig smerčio nė vienos. —
Man taip dainiuojant visos mergelės juokės: aš priverčiau, kad ir pačios padainiuotų. Kaipogi Petronėlė šiaip sukūrė:
Gerai Dieve padarei * Kad jaunutę sutvėrei * Tas yra stons puikesnis * Už žemčiūgą brangesnis.
Norintys tą laikyti * Panų stoną pildyti. * Kaip darželėj žoleles * Taip padorias paneles.
Kaip ant dangaus žvaizdelės * Taip žyb doros mergelės * Jej panisti mylėsi * O prieš žmones tylėsi.
Ką ant savęs girdėsi * Kantrybėj nukentėsi * Paskiaus danguj sėdėsi * Ir Viešpatį regėsi.
Jaunikaičiai mergeles * Žydot kaipo žolelės *Daug ir pievoj žolelių * Ir įvairių lapelių.
Kas ten anu žydėjims * vasarvidžio kvepėjims * Jaunikaitis ateidams * Ir su dalgiu nukirsdams.
Ir paukštelis ant oro * Negaudamas sau pora * Garbin Dievą lakiodams * Savotiškai cipčiodams.
Daug ir gražio paukštelių * Ir įvairio balselio * Kas ten ano giedojims * Pavasari čiuldėjims.
Žaden žmogų miegantį * Linksmin keliu einantį. —
Tos dainės išklausi, prispyrėm, kad verelė padainiuotų. Ta ir pradėjo:
Oi broliukai negerai * Taip elgdamos padarei * Kad mergeles masini243 * Anų šlovę gadini.
Į karčemą įvedi * Ir šnekinti pradedi * Pasvadini už stalo * Perki mydų ir alų.
Kad po širdies mergelė * Daryk greitai veselę * O jej kita patinka • Pinigėlių nebliko.
Tai negeras paprotys * Kad darai kaip beprotis. * Ar gerai kad nupliksi * Paniekintu paliksi?
Su vandeniu mylėsi * Ir nairytis244 turėsi. * Mes nenorim teneperk * Ir paskiaus pats teneverk.
Te laiką paskutinį * Senų dienų muštinį245. Mums tiktai galvoj yra * Atrasti gerą vyrą.
Mylimasis išjojo * Absčius kraštus dabojo * Kas ten žino, ar parjos * Ar pri manęs apsistos.
Sunku naktį miegoti * Sunku dieną vaikščioti * Aš nuliūdau be tavęs * Neapvežiu nė savęs.
Ką išgirdęs vaikiukas * Mylimojo broliukas * Tarė: Neverk mergele * Gerų tėvų dukrele.
Sugrįš tavo vaikelis * Mano mylas brolelis. * Atėjo rudenėlis * Ir parjojo bernelis. Aš bažnyčion važiavau * Mylimąjį įgavau.
Kada pradėsiu dainiuoti * Teikitės panos daboti * Tarsiu argi reik tekėti * Jaunikaitį mylėti.
Saldūs yra žodžiai mano * Dėl tų, kurie juos išmano * Žyd mergelės kaip roželės * Arba daržy lelijėlės.
Puošias gražiai ir šakojas * Žiūr be vaikino dabojas. * Nors iš tolo kurs atjotų * Bili tiktai nemaluotų246.
Bili pažadėtų vesti * Ir niekumet nepamestų *Oi, sesele mana myla * Kokia tai gadinė kilo.
Duodi berneliui rankelę * Nesakai jau nė žodelio * Rasi tavęs nemylės * Rasi pabaręs užtilęs.
Didžiai tuo kartu raudosi * Kami paguodos ieškosi? * O gal gausi didžiai gerą.* Kokių šiandien mažai bėra.
Toks tai tavi privyliojo * Ir žiedelį dovinojo *Oj, teisybė seserėle * Ar nežinai, kas širdelėj.
Už tai sugrobė vaikiną * Tai mergaitėms ne naujiena. * Namuose ir prikalbėjo * Slaptoj laikyti žadėjo.
Aš nuėjau į bažnyčią * Kunigs lips į kozelnyčią * Ir parskaitė mano vardą * Parvėrė širdį kaip kardą.
Visi į mane stebėjos * Kits ir jaoktis nedrovėjos. * Ar tu akių neturėjai * Kad su anuo suderėjai.
Jau ir usakai išėjo * Gentis pakviesti reikėjo * Pakviečiau ant panedėlio * O mana širdelė gėlė.
Suvažiavo svečių būrys * Neb užsidarė nė* durys * Visi mane pasveikino * Ir už stalo pasvadino.
Baigės mano jaunos dienos * Džiaugės iš to, kožnas vienas * ein marčelka par kiemelį *Atnešu rūtų vainikėlį.
Apsto jaunos mergužėlės * Supin manąsias kaseles * Sagsto kaspinų daugybę * Padidin mano grožybę.
Seg taipogi vainikėlį * Ir antmaun aukso žiedelį. * Muzikantas grieš be galo * Sveteliai nesėd už stalo.
Šoks vaikiukai ir mergelės * Lig pat pačios pusnaktėlės. * Motinėlė pavargusi * Jau atilsė pameilusi.
Tar sveteliai mano geri * Pavalgykite večerę * gerkit gerai ir nebtrypkit * Bet į šalį nepakripkit.
O po valgio dailiai gulkit * Tikt nė vienas neprapulkit * Aušta uternika diena * Parprašims kožna viena.
Visi sveteliai sukilo * vyriškiai pirma prabilo * Kelkitės ir jūs mergelės * Aptaisykitės galveles.
Gerai* rūbais apsimaukit * Nieką daugesnį neblaukit * Laiks į bažnyčią važiuoti * Arklius kinkyti balnoti.
Jaunoj puolė ant kelių * Meldė žegnonės tėvelių * Tuodu meilingai žegnojo * Visako gero lugojo.
Ne stebėkitėss mergelės * Ateis ir jūsų dienelės. * Vyrai dabar kraipė batus * Pakol susėdo į ratus.
Dainuodamis išvažiavo * Kiti tankiai puj, puj šavo * Nuvažiavo į gaspadą * Zakristijoną atrado.
Tas pas kleboną užprašė * Kami jauni užsirašė. * Davė vandenies skleinyčią * Ir nuvedė į bažnyčią.
Uždeg žvakes ant altoriaus * Nėra namie kamendoriaus. * Klebonas senis atėjo * Gražiai giedoti pradėjo.
Vargamistra247 spaud vargonus * Linksmin svetelius ir ponus. * Bet jaunoj miazg kaip katė *Stebis vaikiukai pamatę.
Dabar sako, jog norėjo * Ne vertama suderėjo * Kogi nugis verk bjauriojos * Ar jaunųjų nedabojęs?
Klebonas suriš rankeless * Jaunikaičio ir mergelės * Jau to ryšio nieks nepartrauks * Amžio galo pakol sulauks.
Štai važiuo namon po šliūbo * Jaunoj par* majus rūbą * Vietoj rūtų vainikėlio * Maun ant galvos kepurėlę.
Gyven jaunojo namuose * Darbuojas kaipo savuose * Bet tas piršliukas melagis * Pasišiaušęs tarsi dagis.
Didžiai daug ko primelavo * Ir mergaitę gan apgavo * Lipšnų liežuvėlį plakė * Nėra to viso, ką sakė.
Reik aną gerai pabarti * Kiti linkėtų pakarti * vyrai nuspręndė kartiną * Gan pri dangaus priartina.
Tos dainės toli užsitęsė, iš tos priežasties Rezalkai nebliepdamis dainiuoti sukilom ir ėjom atsipūsti. Bet ir mes, motinėle, eikim gulti.
Vieną nedėlios vakarą visai Staselio šeimynai susėdus tariau: „Ar žinot ką, buvau ilgai Lietuvoj, regėjau ir girdėjau Lietuvos vaikų niekniekius, jej ne ilgėstis nekuriuos jums papasakosiu. Vis atsakė — gerai, gerai, pasakok klausiamos išsižioję. Aš ir pradėjau.
*
Piemenys šiaip mokos kantrybės. Visi susėd į rinkį, o vienas gied:
Rolo dirvolo * Giesmė namulo * E pro kuo giesma? * Pro popo vartus.
E kuo popas veikia? Košelį verda * E iš kokių miltų? * Iš trijų glindų248.
E kuo pamaišo? * Varteliais kojų. * E kuo užgrudo? * Kumelės galvų.
E kuo užboldža? * Kumelėss pienu. * E kuo pastato? * Ant graužų kalnelio.
E kuo apdengia? * Jaučio blyneliu. * E kuo apslegia? * Akėčioms, vežėčioms.
Kas tikt pirma prakalbės * Tas tą košę sutepės: * Am! Grikš! Pju! * Ne volnia kalbėt
Po tos dainės nė vienam nešnekant praded kits kita katulti, prakol prabyla. Prabyląs sako: „Ee jau ta katilikų249 popo kosteles sutepiai” ir bado visi su pirštais. Paskiaus kitas pradeda dainiuoti ir taip pat reikalas baigias.
*
Mokos tvirtybės randamis ridiką šiaip; susėd keletas vaikiukų pablaku vienas kito su kojomis — apkabindamas. Vienas iš didžiųjų piemenų prieš stojęs sako:
Boba, boba, kelęs daržy. * Užpakalėj sėdans didis piemuo atšoka: * Išvaryk. * Ar duosi ridikėlį parauti? * E kur dėjai, kurį vakar rovei? * Padėjau ant palyčios250 marga višta numetė; degla kiaulė suėdo. * E kur tu buvai? * Svečius lydėjau. * E kur tavo vaikai buvo? * Paskuj man sekė. * E ko ta nelupei *Lupiau, lupiau, po akmenio palindo * E ko tu jo ne kasei? * Kasiau kasiau lopeta nulužo. *E ko tu nėjai ant kovalio (kalvio) * Nuėjau nu kovalio, kovalis pupa priėdęs, brogos atsigeris, dripso pasuolėj. * Rauk, rauk, lapų nenutrauk.
Tuokart berniukas jam už rankas prišakėj sėdinčią ir kėl. Kiti sėdantys neleid. Vienok pakėl ir skaitos išrautu. Paskiaus kitus taip pat kėl pakol visų nepakėls.
*
Żąsis gaudo šiaip: susitarė piemenys būkim žąsis. Paskir žąsiną ir vilką. Visi vaikai turės žąsiną laikydamis už juostos. Žąsinas atsisukęs ant vilko sako: „Padėk Dieve”. Vilkas: „Gera Diev. * Ką čia dirbi? * Malkeles kapoju. * E kam tos malkelės? * Ugnelei kurti. * E kam ta ugnelė? * Vandenėliuj kaisti. *E kam tas vandenėlis? * Šaukštelom mazgoti * E kam tie šaukšteliai? Jukelei251 srėbt * E kur tu gausi?”. Vilkas pažiūrėjęs sako: „Egi anoj pusėj marelių * Skraido pulkas žąselių”.
Žąsinas atšoka: „Tai ne dėl tavęs!”. Vilkas atšoka: „Dėl manęs, dėl manęs”. Praded gaudyti žąsis ir sugaun pastarąjį. Žąsinas negal mušti vilko, tikt šalin stumti ir ginioti252 savuosius.
*
Kiškį arba zuikį va ikai šiaip gaudo. Susto visi vaikai eilon ir štik kam išpuls būti zuikiu, o kam šuniu: Vienas su pirštu į kožną rodydamas sako:
Erei, perci, pomaguli * Wylecieli, po trzy kuli • A ty panie, kapitanie * Czemu nie grasz, no warganie? * En, duo, tres * A ti žaba, a ti pies * En duo raba * A ti pies, a ti žaba * Kvarta, quinta kvies • A ti žaba, a ti pies * Kvarta, qninta, raba * A ti pies, a ti žaba.
Kuriam išpul žaba, tas yra zuikio, kuriam pies: tas šunim. Iškir kelis zuikius ir kelis šunis. Zuikiai slapstos, o šunis apsigobi su drapanu jų nedabo. Paskiaus paleisti ieško ir gaudo zuikius, kad į dvarą nesugrįžtų.
*
Blusą šiaip gaudo. Sėd ant žemės du ir sudur kojas: kiti šokinėja par tas; sėdintis gaudo. Sugautą svadin į savo vietą ir patis šokinėja par kojas sėdinčiųjų.
*
Bruso253 šiaip daro. Prigulėj esantys vaikiukai, sugul ant žemės ir apsigob. Vienas bestovįs palikęs, met į šalį nudrožtą pagalį ir sako Bruso. Gulintis
Uwagi (0)