Palangos Juzė - Motiejus Valančius (czytanie książek online za darmo txt) 📖

Parietka Žemaičių.

Man pri Stasiulio besiuvant, pakabakš pakabakš atjojo gražus vaikinas Kazimieras Pocelius iš Kiempalų sodžiaus. Su nauja sermėga apsivilkęs, su batais, su briedžio diržu pasijuosęs, su vario pendentu užsisegęs, pasikirpęs, be barzdos, nes ta dar jam neauga.

Žirgas jo buvo rudas gražus žemaičių veislės, mitukas raudonas, balnas šikšninis, lenciūgėlė pri uždenio pririštas šviesus ir skambąs.

Vos tas žirgą pri žiogrio267 pririšęs i trobą ėjo: visos mergelės paraudonavo it gaidžio skiauterė. Vaikinas įėjęs pasisakė, kas esąs pasveikino su tėvu ir motina, o prieš dukteris tiktai galvą nulenkė. Stasiulis gerai jį priėmė, o Petronėlė gražiai apsidariusi išėjo iš alkieriaus268 ir sėdos gret Kaziuko svečio.

Ne ilgai trukęs Kazimieras pasisakė atjojęs į zaletas, o Petronėlę nors maž tepažino jaunikaitį, tečiaus iš lipšno šnekesio tas suprato Petronėlę idant tekėsiant. Po valandos kėlės ir sakė — su Dievu, Stasiuliam, o tuodu meldė idant tankiaus lankytumės. Beregint išgirdo žmonės Pocelio Petronėlę vesiant, apkėlė sukalbomis. Šiuodu vienok tai girdėdams juokės, nes lig šiolei abudu buvo be įtarties269.

*

Keletui dienu praslinkus, jaunasis drauge su piršliu vėl atjojo vakarop pri Stasiulio: tėvai žmoniškai priėmė, večeros vienok nedavė; tiktai padėjo ant stalo alų, sviestą, pyragų ir duonos. Par kiaurą naktį šnekėjos ir ligavo apei pasogą270. Sutikę paskyrė dieną tolesniam darbui ir išjojo prauušus.

Ateinant paskirtai ketvergo dienai susiėjo pakviesti svčiai, parvadino skripkorių ir pradėjo šokt. Tuo tarpu jaunūmenė tarsi gailėdamos Petronėlės, kurią žad jaunasis išvežti užrišo ir užkalė vartus. Jau brėkštant jaunasis su dešimtį draugais atvykęs pradėjo paukš paukš šaudyti. Vietos jaunūmenė iš trobos iššokusi ligi dalį plaukš, plaukš šaudydama atliepė. Ką padariusi šmurkš šmurkš sušoko į trobą, užsklendė skląsčius271, užraišiojo ir užramstė duris. Atkeliavę svečiai išdraskė žiogrius, atkėlė karkles ir bruzdu bruzdu įsiveržė į kiemą. Atradę uždarytas ir užrakintas duris, rėmė tas laukon, iškėlė iš kaškų ir išvertė. Kiti brakš brakš brazdino į langus sakydamis: „Įleiskit svečius”.

*

Suėj nauji svečiai į trobą šaukė: „Ogla, apsistokit. Namiškiai priešingai kriokė, užkit, užkit šokit. Tėvams vienok liepiant apsistojo, o piršlys sušuko: „Ar priimat svečius?”. Tėvai atsakė: „Priėmam, priėmam”. Tuokart piršlys balsu tarė: „Gyvenam už šimto miliomis, atplaukėm, atjojom atbrazdėjom par jūras marias, par ežerus ir upes, yra draugų mano devyni šimtai, devynios dešimtys devyni, teikitės duoti: arkliams kutios, balnams gėbes, kepurėms vagius, ploščiams klįtis, berneliams kamarą, o man senam piršliui bent suolą. Na ką ar žadat vis tai duoti ir į namus svečius žmoniškai priimti?”. Tėvai atsakė: „Žadam žadam priimti, išvaišinti, išdirbti, prigirdyti ir pripilti it verpeles”.

*

Sušuko piršlys: „No gerai ne veltup žygiavom; judu jaunasis sa jaunąja eikite į priemenę ir pasišnekėkite, o aš pabilosi su tėvais. Jaunuosius išėjus tarė piršlys: „No ką, ar leisit savo dukterį Petronėlę už Kazimiero?”. Šiuodu atsakė: „Leisva”. Piršlys: „O ar sveika yra Petronėlė?”. Šiuodu: „Sveika, ačiū Dievui”. Piršlys: „Na kiek duostan pasogo?”. Tėvai atsakė: „Duosva penkias karves, du arklius, tris kiaules, tris žąsis su žąsinu, ratus gelžytus, rogess ir tris dešimtis rublių pinigais. Argi negana?”. Piršlys tarė: „Gana, gana, turite ir daugiesnę dukterų ”.

Tuo tarpu jaunasis klausė jaunosios: „Ar tinku aš tau?”. Ši atsakė: „Tinki”. Jaunoj klausė: „O aš tamstai ar tinku?”. Jaunasis atsakė: „Tinki, nes esi graži”. Tai vienas antram pasakę padavė ranką ir pasibučiavo. O sugrįžus į trobą pasisakė tėvams su piršliu, tarp savęs sutikusiu.

*

Atsiliepė Kotrina Stasiulienė: „Nu gerai vedu su vyru darom, ką reikiant, bet reik žinoti, ką tur Pocelius jaunasis. Prider akvaizdžius išleisti, o rasi ir patiems važiuoti dėl apveizėjimo. Piršlys Antonas Vaištaras atsakė: „Vicentas Pocius duod savo sūnui ypatų272 gyvenimą, duod gyvolius ir ką reikiant. Rods Kazimieras bus naujukas vienok susišelpęs jūsų pasogą, galės dailiai gyventi. Yra vaikiukas čiujnas273, išmintingas, orielkos negerąs, nepiktas ir lipšnas. Sugebės mylėti moterį savo.

Atsakė Stasiulis: „Na gerai gerai vis tai paregėsma. Rytą pat važiuosma į Kiempalus.

Tą vakarą svečiai išskido, o Stasiuliai ėmę keturis ūkvaizdžius su Petronėle ryto metą išvažiavo. Atrado viską įmaningai, sugrįža namon, ryžos leisti dukterį ir taisės pakelti parietką.

*

Subatoj piršlys Antanas Vaištaras į Kiempalus atvažiuodamas, atsivežė gėrimų. Su juo drauge atvyko jaunasis su kitais svečiais. Visų pirma piršlys stiklą pripylęs tarė: „Sveikas tėvai!”. Paskiaus: „Sveika, Kotrina”. Pasvadino jaunąjį užstalėj, o Petronėlę už ypatingo stalelio. Tuojaus klausė tėvo: „Ar leidi dukterį?”. Tas atsakė: „Leidžiu”. Klausė motinos: „Ar leidi?”. Ta vėl atsakė: „Leidžiu”. Klausė jaunojo: „Ar imi Petronėlę už moterį?”. Kazimieras atsakė: „Imu”. Klausė jaunosios: „Ar tekėsi?”. Ši atsakė: „Tekėsiu”. Dar piršlys davė motinai rublį, kuri kibusi už rankų Petronėlės tarė: „Šitai atiduodu mano vaiką, imk sau”. Tuokart piršlys stiklą prigožęs sušuko: „Sveika jaunoj!”. Beregint ėmės rūtų vainikėlį padėjo į torielką apdengė su balta skepeta ir nunešė jaunajai, kurį jaunosios sesuo Veronika prisegė pri galvos Petronėlės, o piršlys ėmęs ją už rankų pasvadino užstalėj gret jaunojo ir tarė: „Šitai yra jauna pora, nor gywenti, bus naujukais aš anuodum duosiu žąsiną. O kiti svečiai, ką žadate”.

Juzupas Vaištaras atsiliepė: „Aš duosiu pusparšį”. Prančiskus Kairis tarė: „Aš duosiu avį”.

Silvestras Norbutas iš Taurių sakė: „Aš duosiu veršį iš apluoko”.

vicentas Norbutas tarė: „Aš duosiu du poras rugių”.

Kitas susiedas tarė: „Aš duosiu du puru miežių, kad turėtų iš ko putrą virti ir taip toliaus”.

Mergaitės: viena žadėjo stuomenį, kita abrusą, kita įtiestuvę, kita pirštines, žekes274 ir t.t.

Tą patį subatos vakarą padarė jaunieji sanderybass ir atbuvo pintuves. Par kiaurą naktį šoko.

*

Nedėlios rytą jaunoji nuvažiavo į Viduklę, užsirašė, atlika poterius ir padavė užsakus.

Dviem nedėliom praslinkus ir užsakams išėjus; panedėlio vakarą prasidėjo parietka. Pakviesti svečiai suvažiavo, jaunasis taipogi atvyko, pavadintas skripkorius, kad čirškinti pradėjo; Petronėlė meldė idant tėvai pradiėtų šokimą. Vos tuodu susikibę parėjo par trobą tuojaus visi šokti pradėjo ir žudės par kiaurą naktį.

*

Uterniką rytą svečiai visi valgė, tiktai jaunoji nė snapo nekišo, nes ketino eiti spaviednės. Išvažiuodama pri šliūbą melde