Palangos Juzė - Motiejus Valančius (czytanie książek online za darmo txt) 📖
Palangos Juzė – jest to piękna powieść, którą tworzą opowiadania krawca Juzė o pięknych ziemiach Auksztoci i Żmudzi.
Wróciwszy na ziemię ojczystą Juzė ze skrzypcami w ręku prawi o zwiedzonych miejscach i miejscowościach, zakątkach Litwy, ludziach, ich codzienności, kulturze i tradycjach. Utwór ów bez obaw można by nazwać pierwszym podręcznikiem o litewskiej geografii, kulturze, etnografii. Prócz różnego rodzaju obrzędów weselnych, w usta Juzė autor wkłada teksty zabaw i pieśni ludowych. 13 wieczorów – 13 pięknych, nastrojowych oraz nieco sentymentalnych opowiadań.
- Autor: Motiejus Valančius
- Epoka: Romantyzm
- Rodzaj: Epika
Czytasz książkę online - «Palangos Juzė - Motiejus Valančius (czytanie książek online za darmo txt) 📖». Wszystkie książki tego autora 👉 Motiejus Valančius
Vos tą giesmę pabaigiau, sušuko žmonės: „Ai, meldamasis, duok mums išrašus. Atsakiau: „Gerai, gerai duosiu ir pats dabar išrašysiu”. Mergelės užvis pradėjo apie mane teirautis sakydamos: „Kas tas toks? Kas tas toks?”. Namiškiai atsakė: „Yra tai kriaučius iš Palangos, čia šiuo”. Mergelės pridūrė: „Bet koks jaunas, koks dailus ir kokia maloni jo gaida! Gražu ir veizėti ir klausytis.
*
Budynei baigantis rejkėjo išvesti į Gargždelę kūną. Važnyčiai jau užvažiavus ir žmonėms į ratus įdėjus, aš pakeperkšt į tuos įšokius sušukau: „Susėdalej, gentys, giminės, kumas, dėdės, dėdinas, tetutės ir bobutės, klausykitės, noriu kieletą žodžių pratarti. Tujaus parsižegnojau. Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus ir Dvasios Šventos. Amen.
Tie žodžiai drukavotose73 knygose užrašyti šiandien užsipildė. Maža Jonkėlė tarsi sveika ir graži, staiga nu ligos sugrobta, bliovė, verkė, nenorėjo mirti; tečiaus nedoras smertis to ne veizėdamas, ją papjovė. Gailės jos tėvai, gailės broliai su seserimi, gailės šeimyna, gailėjaus ir aš nors, atėjūnas.
Bet argi nėra ko gailėtis? Šitai vos šeštus metus amžiaus savo eidama: jau mokėjo poterėlius, niekumet nė gulė, nė kėlė nesukalbėjusii. Niekamet nesiedo pri valgie nej na to kieles neparaižegnojusi ir bęn tėwe mūsų nesukalbėjusi. Guldama ir keldama sveikina tėvą savo. Pasiuntmenėj74 jau buvo už ranką ilgesnė. Plaukeliai jos baltai gieltoni it lineliai, akelės žydros, rankelės smulkios nuplautos. Gražiau užvis šventą rytą apdaryta, tikrai buvo it aniolėlis75. Dievo tai ir Viešpats atėmė ją, idant draugystėj aniolų patalpinta. Mes verkiam, o ana džiaugias; mes gailimės, o ana linksmina ir sako: „Kas ten žiną ilgai gyvendamas, ar būtų sau nupelniusi tokios garbės, kokios šiandien taria par napelnus Išganytojaus mūsų Jėzaus Kristaus. Veis iš aukšto į mumis ir tarsi sako šiiuos žodžius: „Sudievu tau, milymoji matušėle mano, sudievu tetašėli! Nerūpinkitaus manimi, aš čionai antrami amžiai dar geresnį radau tėveli, maloningiausį Dieva mūsų. Lauksiu judams danguje, o sulaukusi su džiaugsmu priimsiu. Ligią dalį su dievu jums, seserėlės ir broleliai, su koriais bėgiojau ir obuolius rankiojau. Mylėjau jumis ir jūs mane mylėjot, melsiu Viešpatės, kad pabaigusis amžių savo pri manęs ateitumėt. Sudievu jums, geros mergelės ir vaikeliai, kurie manęs niekomet neužrūstinot. Palikit sveiki ir to dabokit76, idant par gerą gyvnimą nupelnytumėt sau metą tam danguje, kuriami aš būsiu par amžių amžius. Amen.
Pabaigęs tą prakalbą drinkt nu ratų nušokau, giedotojai pradėjo šaukti: „Vaikai, paneles maži garbinkite ir išvežė kūną. O aš sugrįžau pri savo darbą.
*
Elzbiete atsiliepė: „Nors gražu klausytis apsakymo keleivystės tavo, tečiaus eikim gulti, nes akys jau merkias. Visiems sukilus tarė Elzbiete: „Nu vaikai klaupkitės, poterius sukalbėkit ir eikit ilsėti.
Darbą pabaigęs, kad taisiaus išeiti, Žvinklis padoriai man užmokėjo ir sakė: „Ačiū už prakalbą”, kurią išvežant jo vaiką pasakiau. Dar patarė, kad eičiau į Zeimius pas turtingą ūkininiką Razmą. Aš taip ir padariau; „kebli nuėjęs tariau: „Tėveli, esmi vėdaras kraučius iš Palangos, bene turėtumi darbą? Jej turi viską pasiūsiu ir nebrangisiuos.
Razmus atsakė: „Gausi darbą, padėkis savo kromą77; ką aš išgirdęs bent pamačiau kukšterą ir pasitaisiau siūti. Jojo mergelė graži girdi it rožė, duktė ūkininko ir sakė: „Tamsta siūsi dėl manęs kailinius trumpus teikis pamieruot. Tai padaręs pradėjau savo darbą. Siūdamas išpuikinau taip, jog visoj sodoj nė viena tokios neturėjo. Atėjus nedėlės dienai kieliavom į Salantus. Pirmą kartą amžiai savo buvau tame miestely: kiek tami yra namo, nesuskaičiau. Rodės man tiktai, daugiesnė esant žydų kaip katalikų. Bajorų ir maskolių ne vien miestely, bet ir parakvijoj78 turėtų 8059 dušių; sakė būtinai nesant.
Sumą79 laikė kunigas Staškauskis, pamokslą sakė probaščius80 Kazimieras Bielskis, vyras nebjaunas žilas; bet didžiai išaukąs. Žmonių priėjo pilna bažnyčia: vyriškiai buvo apsidarę 80 kailiniais ar su pilkomis milą sermėgomis, siūtomis su liemeniu. Seni turėjo kepures lenktinėles su avikailnio pakutromis81. Jauni apvalę ant viršaus platesnius it duonos kepaliukus su šikšnas pakaktų. Visi apsiavę su batais, bet tuos dėvi tiktai lyg išeidami iš bažnyčios. Išėj vasarą, ein basi namon, šaltu laiku aunas su naginėmis82.
Naginė paraukta iš kailio žalio, nedirbta, maž terauginta yra negerais avalais. Kojos nesgi tojaus sušlamp, sušlapusias šal; dėl to tai daug ten yra kurtų83 žmonių. Geresni yrs mūsų klumpiai, su kuriais gal ir po klaną84 braidyti ir nesušlapti. Ne veltuo jus Prūsus visi nešio.
Moteriškės, tiesą pasakius, čia labai yra gačnios85: bažnyčioj buvo apsidariusios su strukėmis už aplinkui kvaldotomis86, su sijonais margai dažytais pačio austais. Galvas aprutultas87 su didžiais pirktiniais skepetais, atsiklėstusias su tokiais pat raiščiais. Neturtingos su namie austomis žiekuotomis skaromis. Ant krūtinių jų gal regėti daug brostvų88, škaplierius ant plačių raudonų pasaitų.
Kojos apautos su šikšnos kurpėmis, retai kurios su naginėmis. Išėjusios iš bažnyčios visas kurpes met žemyn.
Sako, taip pat darantys žmonės: Mosėdžių, Linkimų, Skuodo, Ilakių, Ginteliškių, Platelių, Plungėss ir Kartino parakvijose.
Giedotojai ir giedotojos į klaupkas89 susėdę, giedojo pakarčiui gražiai, bet rožančiaus Sveika Marija labai greitai. „Norėjau, parapieti, vienok kas manęs klausys?”.
*
Iš Salantų namon pareinant prikibo pri manęs keletas vaikinų ir sakė: „Mes pavalgę šiandien atejsma pri Razmas”. Taip ir padarė: susirinko vakarop gan vaikinų; žemė buvo užšalusi, nes tai atsitinka advente — visų pirma mušėm ritinį90. Sustoję mūsųjų keturi iš vieno galo, keturi iš antro: tad kaip droš kurs su ritmušu; ritinys lėk brumzdamas. Patol vargšus negavę atilsio; pakol ne parsproga. Obuva91 padirbtas iš ruoplės92 beržo.
*
Pailsi bildu, susmukom i trobą ir pradėjom su Vožka-pili terliotis. Moteriškės turėjos ant kielių podušką93: vienas vaikiukas ant sik vempes bakš galvą į podušką įdūrė, o moteriškė uždengė jam akis. Tuo tarpu vienas iš mūsųjų činkt su žiužiu94 tai uždrožė jog ir plaučiai atsikvėpus skambėjo. Pakėlęs galvą jej mušantis neantštika, vėl turėjo kniaustis. Antštiktas būbt įdūrė galvą; mušytasis norėdamas atmonyti95, dar stipresniai cinkterėjo. Žodžiu sakant, išdirbom kits kitam kailį, kaip burlokai avikailį.
*
Mums besivoliuojant atėjo keletas mergelių, viena iš tų šiaip padainavo.
Tai pabaigus mes sušukom:
Sutemus svečiai išvaikščiojo, skripčių aš neparodžiau, nes nugastavau idant gaspadoriams įkyru nebučio.
*
Vos Juzupuj liovęsis kalbėti, motina žiovaudama tarė: „Et, jau sūneli, kas čia išklausys visu tavo atsitikimų? Geresniau bus atilsėtis. Atsakė Juzupas: „Gerai, motinėle, bet rytoj vakarą aš vėl belsiu ir pasakosiu. Tuo tarpu visi sukilo, pasimeldė ir sugulė.
Pas padorų ūkininką Bažmą pabaigęs darbą, atėmiau užmokestį ir kumbrinau toliaus.
Keliaudamas atėjau i Šateikius: išvydau medėj98 mažą bažnytėlę. Buvo tai 1860 metų. Norėdamas apsijautoti99 kas kaip čia yra, šmakš įlindau pas kunigą Raimundą Golminą. Tas klausiamas atsakė: „Bažnytėlę tą užlaiko100 Jomilesta Pranciškus Ploteris — yra tai vyras geras, prienamas, nepasipūtęs. Tur vaikus, augin juos dievobaimingai ir žad išmūravoti Šateikių bažnyčią. Jog tai naveltno101 tie akmenys gul pazomačiais102. Įlįs visi į sienas naujos bažnyčios. Tariau: „Bet aš norėčiau vidų bažnytėlės paregėti”. Kunigėlis tujaus pasiuntė vaiką atidaryti ir pats mane nuvedė į bažnytėlę, kuri buvo graži, bet nespindanti kaip Salanto bažnyčia. Didžiam altoriuj abrozas103 švento Morkaus.
Išėjus laukon kunigas tarė: „Kurgi eisi?”. Atsakiau: „Mokėdamas amatą kraučystės noriu svietą pažinti, todėl einu toliaus ir toliaus”. Golminas: „Čia pakeliui einant i Plungę gyven padorus bajoras Andriejauskis: tėviškė jo vadinas Bukontiškės; jej pri jo užėjsi nesigailės, gal ir darbą gausi”. Aš pasakęs geradėjuj — ačiū — stipt stipt ir ėjau toliau.
Patarmės104 klausydamas užėjau į Bokontiškes. Kelionėj buvo pradėjus šliknoti105: pabrukš savo kromelį apdengiau su ploščiu. Vos brabrakš duris atidariau, mergelė į antrą trobą išokusi tarė: „Vingrus atėjo“. Beregint įėjus ponai sakiau: „Poneli, esmi iš Palangos kriaučius, be neturėtumi darbą?”. Tas atsakė: „Gerai, kad užėjai, aš ir pats ketinau ieškoti mejstrą, padėk savo kromelį.
*
Įlindęs briekštant, kaipo pakeleivingas negalėjau nieką dirbti; todėl visa vakara su šeimyna giedojau. Paskiaus pavalgėm pakalbėjom poterius ir ėjom gulti. Klausiau vieną vaikiuką: „Ar visumet jūs taip meldžiatės? Ar niekamet jaunumenė106 nepasikul, nepašok?”. Tas atsakė: „Ne, to nėra pri mūsų”. Tie namai yra kaip kloštorius107: bet kad ponas yra geras, netęsdamos užmok algą, ant žmonių nešauk, šer kaip vien reikiant; dėl to kožnas nor jam tarnauti.
Ryto metą strapt pašokau iš lovos, sumečiau poterius, ir pradėjau rašyti giesmę. Po pusritės atneše audėklą arba marginį ir pradėjau siūti mergelėms striukies. Trečią vakarą įnikus108 šeimynai giedoti aš atsiliepiau: „Palukėkit, aš jums pagiedosiu giesmę naują apie Šventą Morkų.
Kaip tikt pagiedojau tą giesmelę, mergaitė tujaus pasakė ponui, kurs išėjęs meldė, kad antrą kartą pagiedočiau. Ką kad padariau, prasidžiugo ir sau išrašęs. Dar sulig tuo kartu mane pamylėjo taip, jog ir darbą pabaigus nenorėjo manęs išleisti. Bet kas atėjo, tur išeiti, todėl ir aš padoriai užmokėtas benc benc sudėjęs savo daiktus išėjau į Plungę.
*
Atėjau i tą miestelį, nedėlios rytą, bažnyčią radau pilną žmonių gražiai begiedančių rožančius, paprastai žemaitiškai. Visi vyrai buvo stambūs, augaloti109 su plačiais pečiais. Gerai apsidarę su kailiniais arba sa pilkomis sermėgomis. Tos buvo pasiūtos su atriestomis apykaklėmis, par liemenį gan suveržtas, priešakėj vienu eitų su plačiais guzikais, o retai kurio sa ablikais110 užsegamas. Aš kaipo jaunas dabojau moteriškųjų, kurios savo kairiojoj pusėj bažnyčios meldės, vos ne visos klaupusios ar pri grindų prisimetusios. Apsidariuses buvo su margine striukėmis, su drižais sijonais. Galvas buvo apmuturus111 sa didžiais pirktiniais skepetais, už kurių netekėjusių mergelių užkištos buvo rūtos. Ant pečių kybojo pirktinės ar žiekuotos pačių austos skaros. VisOs su kurpėmis apsiavusios ir, tiesą papasakius, labai gražios. Iš to supratau Plungiškius turint gan duonos.
*
Bažnyčią didžiai išpuošta, altoriai pašalatyti, tuo tikt negerai, kad iš medžio padirbta. Argi turtingi Plungiškiai negalėtų išmūravoti namą Dievui? Nes dabar tur it karvę, kuri pati yra iš miesos, o ragai iš kaulo. Bažnyčia medinė o varpyčia112 mūrinė. Miestelis sa akmenimis išgrįstas, žydų daugybė. Maž tetrukęs Plungėj, traukiau ant Zarienų linkon: atėjau į Kapsudžius ir tik įlindau pas gerą ūkininką Kazlauskį arti kelio gyvenantį. Padoriai priimtas siuvo ko tik rejkėjo. Viena subatos113 vakarą paklausiau gaspadorių, ar neleistų su šeimynos pajuokuoti. Tiems leidant, mergelės namiškės pakvietė kito kiemo jaunuomenę. Susirinkus pirmu dainavo šiaip.
Siuntė mani matušėlė * Vabalauti i girelę * I girelę vabalauti * Pagireliais riešutauti.
Ir išėjau vabalauti * Pagireliais riešutauti. Ir išėjo vabalauti * Dar miškeliais pagrybauti.
Ir atjojo du berneliai * Abu gražūs jaunitėliai * Ir atjjojo du berneliai * Aba gražūs jaunitėliai.
Tuodu tarė eikš mergele * Kami tava matašėlė? * Tuodu tarė eikš mergele * Pašnekėti truputėlę.
Vedu nieką nedariava * Kiek žydelius numaustisva * Vedu nieką nedarisva * Kaspinėlius nusakstėva.
Iš žydelių auksinėlių * Kaisva po du pentinėlių * Iš kaspinų silkinėlių * Siusva dvetą kamunėlių.
Vienas tarė mergužėle * Nedrovėkis nė biškielę * Aš atjosiu radinėli * Ir paimsiu už patelę.
Par laukelį kada jojau * vienas antrą nedabojau * Pentinėlėj švitra švatru * Kamanėlės blisku blašką.
Paklausė mudams tėveliai * Kami kalti pintinėlėj?
Uwagi (0)