Darmowe ebooki » Opowiadanie » Palangos Juzė - Motiejus Valančius (czytanie książek online za darmo txt) 📖

Czytasz książkę online - «Palangos Juzė - Motiejus Valančius (czytanie książek online za darmo txt) 📖».   Wszystkie książki tego autora 👉 Motiejus Valančius



1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 ... 14
Idź do strony:
šmiaukš šmiaukš su bizūnu per nugarą. Dabar sako: „Tu leiši14, rakali15 valgysi mano duoną o nieko nedirbsi, aš tau parodysiu kami blezdingas16 žiemavo!” Atsakė tėvas: „Meistras tau davė šmiaukš šmiaukš su bizūnu, o nuo manęs gausi čakš, čakš su lazda; ko grįžai nė laiku mokslo nepabaigęs?” Juzė ranką tėvo bučiuodamas tarė: „Nebreiks to tėveli, aš jau moku gerai čykš sukirpti ir dailiai susiūti. Ponams drapanų17 nesiūsiu bet žmonėms; dėl dirbimą mažiaus teuždirbsiu, bet duoną turiesiu.

*

Motina pamačiusi seniai beregėtą sūną, didžiai prasidžiugo ir meldė vyrą, idant leistų vaikui namie paviešėti bent dvejetą nedėlių18.

Juzupas beviešėdamas pasijudino sau juodą šikšnos19 skrynelę su pasamonais20, sudėjo į ten marškinius, skepetus21, gelumbes22, jubelę23, siuvamą ir žiedą ir žirkles; pasakė tėvams: „Su Dievu!”, apsivilko su trumpu švarku, apsimovė su brilu, apsiavė prosu papročių su klumpiais24 įsikabino į kukšterą25 savo šikšnas skrynelę, gavo nuo tėvo tris rublius ir iškeliavo Kretingos linkon.

*

Išeidamas Juzukas turėjo vos aštuonioliką metų amžiaus savo: akys jo buvo rudos, plaukai garbanoti, veidas baltas, augumas26 vidutinis, pats tiesus ir lieminingas27 it nendrė. Žodžiu sakant — gražus buvo jaunikaitis. Klaipėdoj išmoko dar su skripčiems džirzginti28 ir dėl to tas visumet skrynelėj nešioja.

*

Sulig dienų išėjimo pragaišo kaip į vandenį įkritęs; veltuo už vis Viskontienė teiravos, klausinėjo žmonių atvažiuojančių i Palangą žuvies pirkti. Visi sakės nežinantys, negirdėjusis apie jos sūnų. Raukės nemitusi29 motin ir kartais ašarojo. O Viskontas tai kažikuomet pamatęs sakė: „Ko miauzgi kaip katė pelę vaikams nešdama, juk jej vedams vaikai būtų pritrūkęs duonos, skelbtumės; turbūt jam gerai tarp žmonių, kad ne vėjas nuo jo neput. Moters atsakė: „Je jį rasi kami numirę.” Tarė vyras: „Mirdamas būtų pasisakęs iš kur esąs, o žmonės palaidojusis būtų vedum žinę davę”.

*

Keturiems metams nu išėjimo Juzupo praslinkus, rudinop įvažiavo kažikas briekstant pri Viskontą: su gražiais ratais, su trimis dailiais bėriais arkliais ir su moterim, kuri ant kelių turėjo vaiką. Elzbietė šokusi prie lango tarė: „Kas čia meldamai įvažiavo? Nee bene Juzė tiktai? Vardan Viešpaties kami būtų ten moteriškę gavęs?”. Tai pasakiusi spruko pro duris, suntiko savo sūnų ir pradėjo iš džiaugsmo verkti. Suėjus į trobą arba gryčią30 Juzukas pabučiavo kelis kartus rankas motinos savo ir atsiliepė: „Motinėle, šitai sūnus mano Kazelė, šitai moters mano Domicė”. Atsakė motina: „Nu gerai, gerai ačiū Viešpatem, kad gyvas tebesi, aš kartkartiems meldžiaus už dušią31 tavo, ir tariau jau mirus.

— Joni, biek tu šarpiai į miestelį paieškok tėvą ir pasakyk Juzelę parvažiavus”. Juzupas pamatęs tėvą pareinant išskriejo lig ir vartų jo sutikti ir abi rankas pabučiavo. O tėvas tarė: „Nu garbė Dievui, kad susivokėj, na motina jau ir akių pritruko beverkdama”. Įėjus į trobą Jozupas tarė: „Šitai, tėveli, gera moters mana Domicela, šitai ir sūnus mano, rubuilis32 Kazė, nu S. Roka jau antrus metus užkludęs. Labai yra geras nes pieną sriubt sriubt dienos būvę pusgorčiu33 išgėrr, o košė negal niepasirodyti, tojaus paėm ir prašo motinas daugiaus niam niam sakydamas”. Tarė Viskontas: „Nėra ko už tai pykti, kas gerai valgo, tas yra sveikas, bus iš jo stiprus darbinikas”.

*

Po to šnekėjosi visi susėdę, o Elzbiete sakė: „Rasi ir alkani esti34, reik pateikti valgį. Tai tarusi išėjo į priemenę ir liepė mergelei ugnį sukurti. Kuri sukurusi pakaitino saldų pieną ir išvirė bulves, arba roputes. Tai ant stalo padėjusi, atnešė bliūdą35 pieno rūgšto su bliūdalu kastinio36. Visi keles sukalbėję poterius ir sėdo valgyti. Kazė drožė atsispirdamas saldų pieną. Pavalgę sukilo, poterius atkalbėjo ir pabučiavo tėvams rankas. O jogei37 buvo kelionėj pavargę, ėjo tojaus gulti.

*

Ryto metą Viskontienė išvirina pusrytėj rūgštą roputinę su džiūvusia avinos miesa, kuri visiems dideliai patiko. Juzupas pavalgęs tarė: „Ačiū tau, motinėle, seniai buvau besrėbęs38 taip skane viralą! Mana Domicė sugeb skaniai virti, bet motinėlės valgis visamet yrs skanesnis arbs gardesnis.

*

Domicelė tuojaus užsigeidė eit į pajūrį; nes jūros niekamet nebuvo mačiusi. Juzupas pakinkė arklius, pats važiavo ir nuvežė moterį su vaiku. Arkliai pamatę vilnis pradėjo baidytis: Domicela išsėdusi iš ratų sudrebėjo, klaupės, parsižegnojo ir tarė: „Oj, Viešpati Dieve, kaip tu didis esi, kars tokias vandenis sutvėrei! Gerai tai sakote — Palanga pasaulės pabaiga, kurios aš amžiuj savo netariaus regėsianti. Atsakė Juzupas: „Ne pabaiga, už tos jūros yra Švedų žemė, bet jogiej jūra yra plati per penkias dešimtis milių, todėl antrą pašalę negalim matyti.

Diena buvo saulėta gan šilta, todėl Kazė ant smiltyno39 pasvadintas kaip kiti vaikai į pajūrį atvesti, pilstaloja smilteles ir gražius akmenėlius renka. Burną pagalaus savo su tais prikiša, visi prisistebę kiek tinkamis grižą namon.

*

Po gerų pietų Juzupas sakinėdamos tarė: „Na kas dabar bus: gurkš gurkš gerai privalgėm, nors eik gulti. Viskontienė atsakė: „Galit valandą pagulėti pakaiti40, bet ne ilgai, nes aš noriu, kad man papasakotumi apie visą sava kelionę, kurioj buvai išėjęs nu mūsų. Kaip tau klojęs ir iš kur gavai martelę?”. Šis atsakė: „Gerai gerai, motinėle, išbelsiu, išpašakosiu sa visomis išgalėmis, bet nugis stiri stiri eikim gulti”. Tai taręs ėmė moterį savo ilinda į šalutinę41 ir atgulė. Begulint atėjo trys susėdai42 aplankyt Juzupą ir jo tėvų. Kėlęs Juzupas pasveikino svečius, sėdos ir tarė: „Nugis įšsižiokit, pastatykitės ausis ir klausYkit; apsakYsiu benT pradžią kelonės mano, nes to nor gera mana motinėlė”.

Pirmas vakaras

— Kaip atminat pirmus ketverius metus išėjau nu jūsų bakš bakš sa klumpiais apsiavęs ir nuvykau i Kretingą. Truputį tarsi pavargęs šmurkš įlindau i karčemą, pirkau nu žydo pyragą, ėmiau alaus kvartą, pavalgiau, pailsėjaus ir nieko netrukęs leidaus Salantų linkon.

Atėjęs i Asteikinę karčemą sėdaus ir tariau: „Rendoriau, esmi kraučius patark man, kami galiu gauti darbą? Atsakė žydas: niu ką aš galiu žinoti? Tai išgirdęs brinkt pamačiau ant stalo jam pusę auksinę. Tuokart tarė žydas: niu dabar kas kitas, eik tamsta i Kulupėnų sodą, ten žmonės Ploteri turtingi, užeik pri Stropaus, gausi ir darbą, ir uždarbį.

*

Taip pamokytas atėjau į sodą, pasiklausiau Stropaus ir įėjau į kiemą. Pamatęs žmogų sakiau: „Tegul bus pagarbintas Jėzus Kristus ir tariau: bene gaspadorių sutinku? Tas atsakė: teisybė, esmi tų namų gaspadorius. Tuokart tariau Tėveli esmi Viskontas kriaučius iš Palangos, katalikas, mokiaus siūti Klaipėdoj; pasiūsią tamstai drapanas ir gerai, ir pigiai, ar turėsi darbą? Vedum bešnekant čia atėjo moteriškė, Stropas tarė: „Nu ką, motin, ar turam ką siūdinti?”. Ši atsakė: „O kaipgi! Reik tasgatis43 kailinių šeimynai, strukių mergelėms, sūnui Prancės jupelės44, o ar tas ar kitas meistras šios, vis tas pats, jog sakos užmokėsniai prisileisis. Tarė Stropus: na gerai siūk jau siūk.

*

Aš tojaus brukš, brukš atsegiau savo šiksninį, ėmiau mierą45 ir pradėjau siūti kailinius vaikiukui. Nedėlės dienai atėjus keliavau su šeimyna i Kartynų bažnyčią, pasimeldžiau ir lig laiku sugrįžau. Preibe iš Sausgalvių duktė iš bažnyčios grįždama atėjo pri Stropaus; Kniukštelis Juzė su savo seseria taipogi atvyko, nes Stropus buvo nu visų mylimas. Susiėjo namo mergelės ir susirinko gražus būrelis .

*

Aš matydamas mergeles yriau, visu žiovaujant, atsiliepiau: „Ką dabar dirbsma? Šitai palauminėkim46. Visi atsakė: „Nu gerai, gerai”. Mergaitės man pirmam užrišo po vieną akį: pradėjau graibyti kaip žuvis sumieštame47 vandenėje ir capt capt beregint visus sugaudžiau. Paskiaus gaudė Juzė: nušilom it pirty ir plekš, plėks susėdom ant suolų.

*

Truputį atsipūtęs tariau: „No mergelės dabar ve ve padainuokit”. Bet šios kie kie kie juokdamos nė viena nedrįso pradėti. Tuo tarpu krapšt, krapšt į trobą įkrapštino bobelė. Aš pri jos prikybęs tariau: „Motinėle, šitai jaunas nenor dainuoti; padainuok mums kokią norint senų dienų dainelę”. Ta tupt pri pečiaus atsisėdusi tarė: „Na gerai, vaikaliai, padainuosiu. Ir pradėjo.

Dainė
Išoka oželis į rūtų daržą 
Oj vej, oj vej į rūtų daržą. 
Išėjo bobutė ože varyti 
Oj vej, oj vej ožį varyti. 
Nedoras ožiukas nenor klausyti. 
Oj vej, oj vej nenor klausyti. 
Ėme bobutė ilgą votegą48 
Oj vej, oj vej ilgą votegą. 
Uždrožė ožiukuj par pat uodegą. 
Oj vej, oj vej i. t. t. 
Išbėga oželis į tyrus laukus 
Oj vej, oj vej i. t. t. 
Išėjo bobutė ožį ieškoti 
Oj vej, oj vej i. t. t. 
Sutiks bobutę du vilku pilku 
Oj vej i. t. t 
Ar ne regėjot vilkeliai mano oželio? 
Oj vej i. t. t. 
 
Jau tavo oželio rageliai vieni. * Oj vej i. t. t. 
Ėjo bobutė ragų ieškoti. * Oj vej i. t. t. 
Atrado bobutė du did-ius ragus, * Oj vej i. t. t. 
Iš tų padirbo du gražius trubus. * Oj vej i. t. t. 
Pardavė bobutė tikt vieną trubą * Oj vej i. t. t. 
Nupirks bobutė sau gražų rubą * Oj vej i. t. t. 
Piemuo išmeldęs antrąjį ragą * Oj vej i. t. t. 
Davė bobutei arklė posnagą49 * Oj vej i. t. t. 
Padirbus bobutė gražų indelį * Oj vej i. t. t. 
Už tą įgijo molės50 puodelį. * Oj vej i. t. t. 
Išvirė bobutė sau putrą51 juodą * Oj vej i. t. t. 
Sukūlė bobutė ir patį puodą * Oj vej i. t. t.  
 

Pabaigusi tarė: „Matot vaikaliai, ką mokėjau tą padainavau. Netoli nu vieškelio gyveno čia Kulupienų Salis, kurs turėjo pačią jau nebjaurią, tebebuvo pačios motiną ir motinos motina senole vadinama, ta mane išmokė oželį. Sena ta jau gadynė. Mes visi sušukom, „Ačiū ačiū, bobutėle, tamstos dainelė labai yra graži”. Tai girdėdama bobutė ki ki ki juoktis pradėjo ir tarė: „Ar matot, mergelės, aš ir sena dar moko, o jūs dainuodamos šaukiat lia lia lia, o žodžių nė kokių.

*

Bobutei laukan išsistumus, mergelės pradėjo taisytis namon grįžti, ką aš regėdamas, brakš atidariau skrynelę savo, išsiėmiau skripičes ir vos dvejetą kartų džir džir smičiu partraukiau, visi svečiai sukrutėjo. Mergelės šnibždėjo kita kitai: „Ar matai tą gražų vaikiną ir griežt mokaus. Tujaus atsiliepiau: „Nu sweteliai, pašokit kunigaikštį Połubinskį aš pagriešiu”. Par nelaime ne visos temokėjo šokti tą seną tancę52 ligi prancūzų kadriliui. Taisiau, mokiau, bet negalėdamas spėriai53 suriedyti, pradėjau čirškinti Prūsą. Svečiai beregint po keturis sustojusis tūpt tūpt šokinėjo it kazokui su bizūnu grįžtant.

Mums besivoliuojant pradėjo briekšti: Stropienės samdyta mergelė Kotrė, patiesė stalą, atnešė didį bliūdą bulvių ir pieno puodą. Svečiai nuošaly neprašydinos susėdo pavalgę, pasakė Stropams: „Su Dievu” ir išėjo namon.

Ir aš ant to baigiu šį vakarą pasakojimą mano. Tai taręs kėliaus ir visi klausantys. Susėdo pri Viskontą buvusieji, ligi dalis ėjo namon.

Antras vakaras

Vėl namiškiams antrą vakarą sugiedos Juzupas šiaip prabyla.

— Apsiuvęs Stropus, gavau pustretį rubliaus: bet galėjęs ir daugiaus rasti darbą Kulupėnuose, bet geisdamas žinoti, kaip gyven žmonės kalni54; sudėjau į skrynelę savo daiktus ir kumbrinau55.

Parėjęs Nasrienų sodą ir upelį Salantą pamačiau po kairę ranką gražų gyvenimą ir tyc įėjau į žardyną56. Tujaus apšoka mane keturi šunys: vienas vampt vampt lojo, kitas cip, cip cypė, trečias vau vau kaukė, ketvirtas juokės ir dantis rodė, o visi norėjo paragauti, ar skanios mana kenklės57. Privarė mane pri žiogrio58, negalėjau nė žingsnį žengti. Paregėjęs tai vaikiukas apgyrė mane.

Tiesiau ėjau į namą, nes ten žmones regėjau: sutikęs vieną pusę juodai dažytu sermėgu59 apsivilkusi, tariau: Pasakyk, tėvai, benesi tamsta gaspadorius tų namų?”. Atsakė: „Antštikai60, esmi gaspadorius, vadinuos Kazimieras Žvinklis. Aš tariau: „Esmi iš Palangos Kriaučius Juzupas Viskontas, sugebu siūti: čiujkas61, jupeles, kemzuoles62, sermėgas, šalbierkas63, šniūrelkas64, striukes iš ilginių, kailinių ir vis, ką liepsi, pagaliaus skilandžius, dešras ir vėdarus.

Kazimieras juokdamas atsakė: „Tadgi esi viedarų kraučius?”. „Taip taip, tėveli, vėdarų kraučius, ar turėsi ką darbą?

Kazimieras: „Na gerai eik į trobą, gausi darbą”. Vos į trobą įėjęs, radau namo gaspadinę, pasisakiau kas esąs, pasveikinau, padėjaus skrynelę ir brakš brakš kraulojau65 daiktus savo.

*

Gaspadinė atnešė kailius ir tarė: „Siūsi man kailinius trumpus, imk mierą”. Aš beregint tai padaręs plekš sėdaus ir pradėjau šast šast raižyti kailius. Pasiūvau taip pri kūno pritinkančius, taip gražius; jog visi stebėjos.

Viskas klojės, bet štai nelaimė gaspadoriams: duktė Jonkėlė šeštų metų amžiaus, kiėlės ryto metą, atsprukau į namą ir šildės pri ugnies. Sušilusi basa bėgo i daržą grušių66 su obuoliais rankioti. Rytas buvo šaltas, mergelę paėmė žvarbė, tujaus nustojo balso: nes gerklė pradėjo skaudėt. Tėvai sakė: „Et, vaikas sprandą nutruks, reiks vesti pri sprandininkes67 ir išgis. Tuo tarpu Jonkėlė jau atgulė, suputo kaklas, pradėjo krenkšti68 it šunelis loti. Parsigandęs tėvas pargabeno iš Salantų kalikokį žydą gydytoją, kurs apveizdėjo69 vaiką tarė: „Tėvai nebreik mergelei daktro, kruopas yra liga baisi, nebtvers.

Užsakymas įvyko; vos penketą dieną pagalėjusi Jonkėlė numirė. Kas buvo verksmo ir šaukimo už vis motinos; negaliu apsakyti.

*

Aš su visu savo darbą parsikėlau iš trobos i klėtį70. Pasidarę budynes

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 ... 14
Idź do strony:

Darmowe książki «Palangos Juzė - Motiejus Valančius (czytanie książek online za darmo txt) 📖» - biblioteka internetowa online dla Ciebie

Uwagi (0)

Nie ma jeszcze komentarzy. Możesz być pierwszy!
Dodaj komentarz