Krymo sonetai - Adam Mickiewicz (darmowa biblioteka online .TXT) 📖

tobulesnis. [przypis edytorski]

34. galūnėse — čia: pabaigose. [przypis edytorski]

35. daidalio — dailininko, dailiadarbio. [przypis edytorski]

36. daug sveria — čia: daug reiškia. [przypis edytorski]

37. apsireiškia — pasireiškia. [przypis edytorski]

38. išsiplėtojęs — čia: išsiskleidęs. [przypis edytorski]

39. įsitikėjimą — pasitikėjimą. [przypis edytorski]

40. užmetimus — priekaištus. [przypis edytorski]

41. įtekmė — įtaka. [przypis edytorski]

42. sariojančią — niokojančią. [przypis edytorski]

43. obalsis — čia: nusigręžimas. [przypis edytorski]

44. rolę — vaidmenį. [przypis edytorski]

45. liuosybė — laisvė. [przypis edytorski]

46. svietui — pasauliui. [przypis edytorski]

47. jungas — našta. [przypis edytorski]

48. tebėr — trump. : tebėra. [przypis edytorski]

49. išdavei — pagimdei. [przypis edytorski]

50. ant milijonų širdžių — šnd.: milijonui širdžių. [przypis edytorski]

51. mūs — čia: mūsų. [przypis edytorski]

52. sauja — delnai ir pirštai sudėti taip, kad galima būtų ką paimti, pasemti. [przypis edytorski]

53. ainiams — palikuonims. [przypis edytorski]

54. tyrai — vok. Steppen, slav. stepy, cmenu. Herodotas V metašimtyje Kristui negimus ir kiti vėlyvesni graikų ir rymėnų rašytojai mini Pietų Rusijoje ūpę Ƭύρας (variantai Ƭύρης, Ƭύρις) ir ant jos kranto miestą to pat vardo. Ammiano raštuose apie 590 metus po Kristaus užgimimo šita upė pirmą kartą vadinta Danastris, dabar Dniestras. Anot Nesselmano toji pat upė buvusi lietuvių vadinama Tyrulė. (Mitteilungen d. Lit. lit. Gesell. I, 322), Aplinkiniai gyventojai anot Herodoto liudijimo vadinęsis Ƭυραϊται. Strabono (gimė apie 66 m. prieš Kristų, mirė apie 24 m. po Kristaus) ir Ptolemėjaus (gyveno vidur-antro metašimčio Kristui užgimus) laikais Trakų tautelė gyvenusioji rytų linkui nuo upės Tyro buvo vadinama Ƭυραγέται, Ƭυραγγέται. Iš to, rodos, aišku, kad jau tuomet aname krašte būta žodžio tyras, regimai, reiškiančio tą pat, ką šiandien stepai, todėlei vertime vartojame žodį tyrai. Gyvoji lietuvių kalba šitą mūsų išvedimą patvirtina. Tyrelis — Šiaulių apskr. (Kauno gub.) reiškia pelkes, plačias ilgas lygmes, žemas vietas, apaugusias samanomis ir kerpėmis, tankiai uogomis, kaip mėlynės, vaivorės, bruknės, spangės, avietės, tik reta kur medeliais. Vietomis pasitaiko ežerėliai tai ypatinga, kad juose lyg kas kaukia, ūžia, tarpais niekad neužšąla. Manoma, juos turint požeminį vienijimos su kitais kur ežerais. Tyreliuose daugybė veisiasi gervių, laukinių žąsų, ančių, ir įvairių kitų paukščių. Ką Šiaulių apskričio Gruzdžių, Šakyno, Kruopių Joniškės, Žagarės parapijose žmonės vadina tyreliu, tai apie Gaidę Ežerėlių apskrityje (Kauno gub.) vadinama trakai, trakeliai, kurie tečiaus biškį už anuos aukštesni ir kai kur ariami. Be to plg. Tyruliai, dvaras Kražių valsč., tyrlaukiai, tyrimė ir k. ž. [przypis tłumacza]

55. luotas — iš medžio išskobtas laivelis, valtis. [przypis edytorski]

56. Irstaus — trump.: irstausi. [przypis edytorski]

57. koralas — yra tai kalkinės medžiagos krovinys, padarytas, taip vadinamų, gyvakrūmių gyvulėlių. Prie tų gyvakrūmių priguli ir polipai. Labai dažnai iš tokių krovinių pasidaro mariose salos. [przypis tłumacza]

58. bužanas — Ukrainoje ir Paberėžyje bužanais vadinami dideli žalvos krūmai; jie, vasarą pražydę, maloniu įvairumu puošia lygumas. [przypis tłumacza]

59. kurhanas — kapavietės rūšis, pilkapis. [przypis edytorski]

60. dangun — dabar: į dangų. [przypis edytorski]

61. žvėrinė — Senovės lietuviai aušrinę vadindavę, anot Kuršaičio, žvėrine, t. y., žvėrinė žvaigždė, nes jai tekant, pradedą vilkai medžioti. Tokios žvaigždės žvėrinės buvo pas lietuvius kelios: didžioji žvėrinė — Jupiteris arba Saturnas, mažoji žvėrinė — Marsas. (sk. Э. Вольтерь. Литовский Катехизись Н. Даукши.С.-Петербургь. 1886. „Западно-русское свидетельство о литовских богах” p. 177. ) [przypis tłumacza]

62. sakalinės — sakalo. [przypis edytorski]

63. Pratįso mano klausas — man beklausant. [przypis edytorski]

64. ar nepasikakys — ar nepasigirs. [przypis edytorski]

65. paviljonas — statinys, čia: pastato reprezentatyvioji dalis. [przypis edytorski]

66. kasnykas — kasininkas, kaspinas. [przypis edytorski]

67. žieduotinė — sužadėtine. [przypis edytorski]

68. karčių — vėzdas, lazda. [przypis edytorski]

69. marininkai — jūreviai. [przypis edytorski]

70. polipas — yra tai namų gyvūnas panašus į augalą. Jų daugybės gyvena krūvon susimetę ir suaugę vieni su kitais. Polipai turi kietą apvalkalą, panašų į kalkakmenius, iš kurių pasidaro koralai. [przypis tłumacza]

71. hidra — tai labai nuodinga marių gyvatė, turinti plokščią plaukimui uodegą. Hidros veisiasi Indijos vandenyne ir jo pakraščiuose. [przypis tłumacza]

72. jon — į jį. [przypis edytorski]

73. mareivystė — jūreivystė. [przypis edytorski]

74. baidyklė — šmėkla. [przypis edytorski]

75. laivininks — jūreivis. [przypis edytorski]

76. sėdyklė — sėdynė. [przypis edytorski]

77. dausos — padangė. [przypis edytorski]

78. vaidentuvė — vaizduotė. [przypis edytorski]

79. ant krūties laivinės — ant laivo krūtinės. [przypis edytorski]

80. pajėga krūtinės — krūtinės jėga, energija. [przypis edytorski]

81. mareiviams — jūreiviams. [przypis edytorski]

82. įbingęs — įsigalėjęs. [przypis edytorski]

83. juojaus — jo. [przypis edytorski]

84. melsties — dabar: melstis. [przypis edytorski]

85. ketvirtžemis — ketvirtadalis žemės (rutulio). [przypis edytorski]

86. mitrus — čia: mūrus. [przypis edytorski]

87. Dlv’al — sulyg senobinės persų mitologijos piktosios dvasios, kitados viešpatavusios ant žemės, paskui angelų ištremtos, dabar gyvenančios ant pasaulio parubės už kalno Kaf. [przypis redakcyjny]

88. karavanas — arab. kervan — Rytų krašte keliauninkų draugija, susidedanti iš pirklių, maldininkų ir kitų keliautojų. [przypis tłumacza]

89. Viršukalniai liepsnoja... — Saulei nusileidus, dar kai kurį laiką Čatirdago viršūnės išrodo tarsi ugnyje, nuo atsimušančių į jas saulės spindulių. [przypis tłumacza]

90. Allahas — arabų ž. — Taip mahometonai vadina Dievą. [przypis tłumacza]

91. chilatas — vadinama pagarbos skraistė, sultono teikiamoji aukštiems viešpatijos valdininkams [przypis redakcyjny]

92. gamtjūra — gamtos jūra. [przypis edytorski]

93. apvadas — aplink ko einantis kelias. [przypis edytorski]

94. Mirza — persų ž. — jeigu stovi prieš vardą, tai reiškia ponas, o jeigu po vardo, tai — kunigaikštis. [przypis tłumacza]

95. kelių padausinių — kur nesimato kelių. [przypis edytorski]

96. Turban — turkų ž. — taip rytiečiai vadina vyrų galvos apdangalą, susuktą iš ilgos skaros. [przypis tłumacza]

97. Čalirdagas — aukščiausias Krymo retežyje kalnas pietų krašte, iš tolo beveik 200 varstų iš visų pusių matomas paveiksle didintėlio mėlsvos varsos debesio. [przypis redakcyjny]

98. Bachičisarajus. — Dauboje, kalnų vainiku apsiaubtoje, yra miestas Bachčisarajus, kitkart Girajų, Krymo Chanų, sostinė. [przypis redakcyjny]

99. baša — paša, Turkijos ir Egipto pareigūno titulas senovėje. [przypis edytorski]

100. skėreliai — laumžirgai. [przypis edytorski]

101. vijoklės — vijokliai. [przypis edytorski]

102. €han’as — totor. ž. Taip vadinama totorių viešpačius. [przypis tłumacza]

103. Baltazaro raidas — „Tąją valandą pasirodė pirštai, lyg žmogaus rankos, rašančios prieš žibintuvą ant sienos karaliaus svetainėje, o karalius (Baltazaras) žiūrėjo į rašančios rankos sąnarius. (Danieliaus Pranašystė. V. 5, 25–28). [przypis redakcyjny]

104. džamija — Mesdžid arba džami — yra tai paprasti mečetai, mahometonų bažnyčios. Jų kampuose iš lauko esti laibučiai, dangun išbėgą kuoreliai, vadinami minaretais bei menarais. Šituos pusiau liemenį perjuosia galerija vardu šurfe, iš kurios muezzinai, t. y. garsintojai, kviečia žmones melstis. Tas iš galerijos giedamasis šauksmas vadinasi izan. Penkis kartus per dieną paskirtomis valandomis girdėti izanas nuo visų minaretų, o grynas-skardus muezzinų balsas maloniai skamba muzulmonų miestų padangėje, ypač jog ten, nebvažinėjant ratais, rami viešpatauja tyluma. (I. Senkowski. Collectanea T, II p. 66). [przypis redakcyjny]

105. dievuotojas — dievotas, pamaldus žmogus. [przypis edytorski]

106. šviesylas — šviesulys. [przypis edytorski]

107. į gūžynę — pas mylimąją. [przypis edytorski]

108. didžgulbė — didžioji gulbė. [przypis edytorski]

109. vylų — viliojantį. [przypis edytorski]

110. kiparisas — amžinai žaliuojantis šiltųjų kraštų medis. [przypis edytorski]

111. ūksmės — pavėsis. [przypis edytorski]

112. Divan — pers., daivan arab. — Rytuose reiškia vastybės tarybą, taipgi eilių rinkinį. Pas mus reiškia kilimą arba kaurą. [przypis tłumacza]

113. Eblisas — arba Iblis taipgi Garazel reiškia Liuciferį pas mahometonus. [przypis redakcyjny]

114. pamarškė — palapinė. [przypis edytorski]

115. Farisas — karžygys, pas arabus-beduinus. [przypis redakcyjny]

116. mėlis — mėlynumas. [przypis edytorski]

117. Potockaitės karstas. — Netoli Chanų rūmų tebėr kapinės, rytų skonyje statytos, su apskritu kaupu. Krymo liaudyje užsiliko pasaka, būk šį paminklą pastatęs Kirym-Girajus savo meilužei, belaisvei lenkei iš Potockių namo. Autorius moksliškai iš gražiai parašytos „Kelionės po Krymą”, Muravjev-Apostolas sako, kad toji pasaka esanti be pamato, ir kad tame rakšte esanti palaidota tūla gruzinaitė. Nežinome kuo jis remia savo nuomonę; nes užmėtinėjimas, būk totoriai vidur aštuonioliktojo amžiaus nebegalėję taip lengvai Potockių merginų grobti ir gabentis, neturi pagrindo. Žinomi pastarieji kazokų maištai Ukrainoje, kur nemaž buvo suimta žmonių ir parduota kaimynams totoriams. Lenkijoje daugel yra aukštesnės kilmės šeimynų Potockiais vardu, ir paminėtoji imtinė ne būtinai turėjo prigulėti prie garsiųjų Huraaniaus tėvūnų, kurie mažiau kentėjo nuo totorių ir kazokų. Iš liaudies pasakos apie Bachčisarajaus grabvietę rusų dainius Aleksandras Puškinas ypatingu savo talentu parašė apysaką — „Bachčisarajaus Fontana”. [przypis redakcyjny]

118. linksmuos sodnuos — linksmuose soduose. [przypis edytorski]

119. Suvytai — nuvytai. [przypis edytorski]

120. radastėlė — džiaugsmas. [przypis edytorski]

121. plestekėlė — dabar: plaštakė, drugys. [przypis edytorski]

122. žiemė — mėlynai žydinti darželių gėlė. [przypis edytorski]

123. skliautimo — čia:dangaus. [przypis edytorski]

124. Kodrin — Kodėl. [przypis edytorski]

125. žvilgys — žvilgsnis. [przypis edytorski]

126. išsilgimo — ilgesio. [przypis edytorski]

127. Haremas — arabų ž. — Taip vadinami namai,kur gyvena turkų moterys. [przypis tłumacza]

128. Haremo kapai — Gražiame sodne tarp morvamedžių ir išbėgusių popelių stovi Chanų ir Sultonų, jųjų žmonų ir giminių karstai iš baltojo marmoro... Arti tos vietos dviejose trobose guli sumesti be tvarkos grabai; kitados jų būta gražiai papuoštų, šiandien kiokso nuogos lentos ir juodos skaros. [przypis redakcyjny]

129. skobnis — senovinis stalas. [przypis edytorski]

130. perlė — kitaip žemčiūgas — yra tai sukietėjęs šviesus sidabrinės spalvos tvaras panašus į apskritą grūdą, randamas tūlų kiaukerų viduryje. Būdamos labai gražios ir žėrios, perlės yra dideliai branginamos ir vartojamos kaipo papuošalas. [przypis tłumacza]

131. laikinės — laikinos. [przypis edytorski]

132. šaltas turbonas žvilga... — Muzulmonai stato ant vyrų ir moterų grabų akmeninius gaubtuvus, abejai lyčiai kitokio pavidalo. [przypis redakcyjny]

133. bančiukas — turkų kareivijos garbės ženklas. [przypis tłumacza]

134. giauras — reiškia netikėlį. Taip muzulmonai vadina krikščionis. [przypis redakcyjny]

135. Edenas — žydų žod. — reiškia rojų, linksmybių vietą. [przypis tłumacza]

136. netikis — netikėlis. [przypis edytorski]

137. žvilgys — žvilgis, žvilgsnis. [przypis edytorski]

138. Baidarai — graži pakalnė, kuriąja važiuojama linkon pietinio Krymo kranto. [przypis redakcyjny]

139. galvatrūkčiais — labai greitai, smarkiai. [przypis edytorski]

140. vytinio — iš vytelių pintas lankstus botkotis. [przypis edytorski]

141. regyklos — vaizdai. [przypis edytorski]

142. Euksinas — iš graik. Πόυτος εΰξειυος, dabar vadinama Juodosios marės. [przypis tłumacza]

143. pas krantą — dabar: į krantą. [przypis edytorski]

144. žioklė — čia: chaosas. [przypis edytorski]

145. Katarakta, graik. καταράκιης — vandenkritis, vandens sukurys. [przypis tłumacza]

146. Alušta — viena gražiausių Krymo vietų. Ten jau šiaurių vėjai niekad nesiekia ir keleivis dažnai lapkrityje ieško pavėsio po dideliais dar žaliais riešutų medžiais. [przypis redakcyjny]

147. namazas — musulmonų religinė apeiga. [przypis edytorski]

148. Kalifas (arabų ž.) — turkų sultono, kaipo mahometonų viršininko