Prieš vėją nepapūsi - Mykolas Palionis (ksiazki do czytania TXT) 📖
Prieš vėją nepapūsi to komedia przedstawiająca niczym pod lupą życie kilku rodzin na wsi. Problemy, z którymi się borykają, nierówność społeczna i wynikająca stąd nienawiść i wzajemna zazdrość.
Jak się mają zachować młodzi ludzie zakochani w sobie, a pochodzących z różnych stanów społecznych, a na dodatek z rodzin nawzajem się nielubiących? Czyżby zrezygnować ze swych uczuć? Autor odpowiada – walczyć. Nie w sposób przecież iść pod wiatr tak silnie wspólnie bijących serc, porywających młodych uczuć.
- Autor: Mykolas Palionis
- Epoka: Modernizm
- Rodzaj: Dramat
Czytasz książkę online - «Prieš vėją nepapūsi - Mykolas Palionis (ksiazki do czytania TXT) 📖». Wszystkie książki tego autora 👉 Mykolas Palionis
Sakyk man, ką tai reiškia ir už ką tai?
ANTANASNė už ką.
ARVIDASTai taip sau... dėl to, kad plati tavo nugara, jis ketina ją ruožuoti.
ANTANASMat... mat...
ARVIDASKaipgi tada?
ANTANASNėra ko ilgiau man tylėt, reikia baigt. Tėvas atmeni savo piršimą dėl manęs Mangirdų Marės... Aš nieko tamstai neatsakiau, bet dabar apreiškiu, jog nenoriu jos...
Ką tu kalbi, kvaily?! Ji su pasoga, ji ne by kokio chamo duktė... Pamislyk tik...
ANTANASAš nieko nesakau, kas ji tokia, nieko ir mislyt nenoriu apie ją, ji man per sena; aš myliu kitą.
ARVIDASKitą?! Kokią kitą?!
ANTANASDaunoro Julę.
ARVIDASDaunoro... Viešpatie! Pražuvo mano viltis pataisyt gyvenimą! nuleidęs galvą užsimąsto; po valandėlės Tai už tą jis tau rengia balių su viržium?...
ANTANASNieko jis man nepadarys. Aš myliu ir gana.
ARVIDASKvailys tu su savo meile. Paliksime ubagais... Išjuoks mus svietas... Jau ir dabar... ar negana tau ką jau tyčiojas tas chamas iš mūsų... iš tavęs, kaip iš kokio berno, chamo. Susiprask tu. Paimtumei iš žmonių, pandze, būtų gyvenimas kitas.
ANTANASNieko kito man nereikia, su ja man bus geriausiai...
ARVIDASTai tu vis savo?! Ir manai turbūt, kad aš tą daleisiu!... Klysti, vaike! Jai neklausysi, gali eit sau, pandze, man iš akių! Nenoriu nė matyt, nė girdėt.
Eisiu ir nepražūsiu. Bet, tėve, pasakyk, kam tuos skirtumus darai tarp žmonių? Ar ne visi mes lygūs?
ARVIDASSusilyginai tu su chamais... Apmislyk, vaike... Bus laikas, kada susiprasi ir gailėsi...
ANTANASBet tamsta ar pamislyjai taip šnekėdamas. Ką aš negerai suprantu ir ko turėčiau gailėtis? Aš rodos teisingai suprantu, kad tamsta per aukštai nori pasiekti su savo bajoryste, nieko daugiaus neturėdamas, išskiriant tuščią vardą „bajoras”. Juk, nors mes ir skaitomės bajorais, bet savo padėjimu ir gyvenimu esame paprasčiausiais ūkininkais. Kuom gi anie, apšaukiami „chamais”, menkesni ar žemesni už mus? Priešingai, kaip visiems žinoma, jie, nesvajodami apie garbingas bajorystes, savo doru ir blaivu gyvenimu, darbštumu ir palinkimu prie apšvietimo parodė svietui daug daugiaus tikrų žmoniško gyvenimo vaisių. Tarp jų viskame matoma broliška vienybė ir gyvena jie nepalygintai geriaus už visus panašius į mus ponus bajorus. Mes gi kuom galime pasigirti? Kame mūsų vienybė? Kame mūsų protas? Ar tame, kad, užstatę bankuose dvarelius ir apsivilkę sermėgomis, lindžiame po kiaurais stogais aplūžusių senovės rūmų, vis dar tebesididžiuodami savo bajorystėmis?! Ne!
ARVIDASGana jau! Duok tu man ramybę.
ANTANASTuojaus aš pabaigsiu. Argi tamsta užmiršai savo žodžius apie Mangirdų Marę su pasoga dėl skolų išmokėjimo?!
ARVIDASNe! Bet ką gi tu gali ant Mangirdų pasakyt? Ar ir jie skolose, ar ir jie ne ponai?
ANTANASTaip, da ne visi bajorai prakišo savo tėvų turtus. Vienok ar daug jų užsiliko senoviškuose lizduose ir ar pas visus yra turtas?
ARVIDASMan to žinot nereikia. Aš kalbu apie Mangirdus.
ANTANASBet tamsta užmiršti, kad ir jie per puotas ir kortas netruks pavyti kitus. Antrą gi atsukus, šiandien jie, turėdami dar šį bei tą iš užsilikusio nuo senovės ir bepuotaudami ramiausiai, ar norės susilyginti su mumis?! Kaip turėtumėm mes pasirodyti tarp jų?... Ar taip, kaip dabar stovime, su degutuotais čebatais54 ir su smaluotom alkūnėm?... Todėl ar gali būti man pora nemokanti jokių darbų Mangirdų Marė su visomis jos dykaduoniškomis parėdnėmis... Jie šiandien da tebepučia ponystes, mes gi, turime prisižinti, jau viską tą padarėm, turime užtat užmiršti visas bajorystes ir pasilikti, kaip esame, artojais...
ARVIDASAš nesakau, kad ponavot... bet... bet, pandze, atmink, pasoga... skola...
ANTANASPasoga. Kas man iš jos, jai paėmus... O po antra aš myliu...
ARVIDASJau ne vienas meilės karščius prie terbos55 prisimylėjo, taip ir tu, pandze, mano vaike, prieisi, palikdamas ir mane ubagu...
ANTANASAš, dėkui Dievui, esu sveikas, galiu dirbti, galiu...
ARVIDASViską aš gerai žinau, bet, pandze, matau, kad su tavim nesusikalbėsime... Žinokis sau. Kaip pasiklosi, taip ir išsimiegosi...
Kas man daryt?! Važiuosiu ir gana. dunkstelėjęs į šalines duris Tėve!...
KATRYTĖJurgis klausia, ar palikt arklius namie, ar jot miškan ant nakties?
ANTANASGerai, aš pats pasakysiu.
Pakvaišo jis visai, nė susikalbėt negalima. ruošiasi, dėsto daiktus, uždega mažą lempukę Reikia pieno paduot. pripila puodeliuką pieno ir nuneša į šalinį kambarį, pradarius duris sustoja Jau miega, bet gal atbudęs išgers. įeina atsargiai ir greitai išeina, iš naujo ruošiasi, vaikščiodama pamažėlio Kažin kas šiandien su jais? Nuo pusdienio riejasi, kaip žydai, tarsi Dievas žino, ko jiems pritrūko...
ANTANASTu da čia, gana jau bus tų ruoštų be galo, laikas gulti.
KATRYTĖTuojau, tuojau.
Miega... Ramiai miegok, saldžiai sapnuok, o aš tuo tarpu susirinksiu ir, peržegnojęs šiuos kampus, pasišalinsiu nuo visų kvailysčių, ponysčių ir bajorysčių... Skubiai išsitraukia iš po krasės skrynutę ir batus, dėsto daiktus, dairydamasi ir prisiklausydama. Kas ten baldos?
Aš, dūšyt, aš su Julyte.
ANTANASEikit čia, tik tyliai.
RAGAIŠIENĖAš čia da viena. Julytė darže už klėties laukia.
ANTANASGerai, tuoj aus, palaukk čia tamsta.
Dievuli mūsų, prie ko mes priėjome? Kas tik bus toliaus? Žiūri į patamsį prieangyje. Atėjome naktį į svetimus namus.
Čia... čia... eik, nebijok. Nėra nieko, tik Ragaišienė.
JULIJAKodėl gi tu neatėjai? Tiek aš baimės turėjau, taip ilgai nesulaukus.
ANTANASUžlaikė tėvas; paskui pasakysiu. Palaukite truputį, aš tuojaus pasiimsiu šį tą. Arkliai jau laukia už klojimo.
Kažin kaip turėsite važiuoti, vaikučiai, toks juodas debesys pasikėlė iš vakarų, gal tuojaus bus lietus.
ANTANASNiekis, nesutirpsime, štai dėl viso ko paimsiu sermėgą.
JULIJAAr girdite, te kažkas atvažiavo... šneka...
ANTANASEina — pasislėpkite...
Labas vakaras! Ir vėl išpuolė šiandien mums susitikti... Bet, vadinasi, ar negalėčiau paklausti, kas čia kur kraustosi?! Taip čia visur primėtyta daiktų.
BARBORAŠtai Julės ryšis skepetoje.
Tai tu taip! Nežmoniškais keliais! užmodamas botkočiu Aš tau parodysiu! Galvą perskelsiu!
ANTANASKas ten?! Kas ten?! O, Viešpatie! pasirodo tarpduryje vienuose marškiniuose, bestumdamas pro duris Juliją Kas čia darosi, ar velniai užsėdo! Kas čia, iš kur? Buvau vienas, o dabar, pandze, saugok, Dieve, atsiradau...
Ir Ragaišienė čia...
RAGAIŠIENĖKas čia do triukšmas? Kas pasidarė? Dieve, mylėk, kaip nusigandau, tik atgulau, girdžiu tokią baisybę, maniau, kad degame...
DAUNORASO tu čia ko? Taip tu man!
Pandze, pasakykit man kas čia pasidarė?!
Dovanok, tėveli! Nežudyk manęs!...
BARBORAKaip tai?!... Dovanot! Kas tai matė bėgti su bernu per laukus, tai baisus papiktinimas, kurio nė Dievas, nė žmonės negali atleisti.
ANTANASAtleiskite mums! Mes nekalti, taip mes mylimės, taip... taip mums sunku be kits kito....
BARBORANiekad! Kas tai matė! Ar tai gražu. Mes išsigandome, mislyjame, kad kažin kas pasidarė, kad išėjus nuo pusdienio su ploviniais paskendo upelyje, kad... Toks baisumas, toks bjaurumas.... Ir tik štai rasta gromata56 rodo laišką atidarė mums akis...
RAGAIŠIENĖVyrai, moterys! Taip nieko — nebus! Kalbėkite kaip žmonės! Atminkite, kad gal taip Dievo buvo likta... Kam kliudyt jų gražiausiems jausmams, juk ir be to jie ilgai kentė.
DAUNORASO tau kas?! Kentė? Bet kas tam kaltas ir už ką aš, vadinasi, mes turime dabar...
Dovanokite mums ir...
BARBORANe, negalima, taip negražu... Kur tai girdėta, kad be tėvų žinios...
ANTANASAr da negana, ar nematote, nežinote tamstos...
DAUNORASEt, vadinasi, matome, bet taip negalima. Antrą gi atsukus, ką čia mums apie tai, vadinasi, kalbėti...
BARBORAŽinoma, žinoma... Ką paskui žmonės kalbės...
DAUNORASHm... taip, vadinas!... Žmonės sau, o mes irgi, vadinasi, savo proto neturime nustoti. Nepridera mums tokiu būdu, turime tuojaus važiuoti ir gana.... Julijai Žiūrėk tuojaus savo daiktus... Taip tu man! Pakelsiu aš tau pirtį, vadinasi...
BARBORADuok jai, kad žagsėtų...
ANTANASBetgi tamstos...
JULIJATėveli brangiausias, neatimkite nuo manęs mano Antaniuko... Taip aš jį myliu... negaliu be jo...
DAUNORASJokio bet! Aš jau senai, vadinasi, pasakiau, kad ne. Arvidui O kaipgi tamsta manai?
ARVIDASKą?... Kaip manau?!... Saugok, Dieve, ką jaučiu... Ką jis padarė tas beprotis.
ANTANASTėve, tik pamislyk tamsta!...
DAUNORASCha! cha! cha! Pamislyk!
BARBORADieve, susimylėk, kas bus, kai sužinos parapija. Kunigas iškeiks iš ambonos57.
ANTANASTekeikia sau. Prakeiksiu ir aš, kaip tas nelaimingas bajorystes, taip ir jus su visais atkaklumais. Gerai juk žinote ir suprantate, kas čia kaltas, tik nenorite susiprasti, nors jau seniai būtų laikas... Nereikalingos, rodos, jokios kalbos ir aiškinimai, todėl jei tamstos ne, tai ir aš... aš irgi...
ARVIDASKą tu da?! Jau matai ką padarei... Bet ką dabar bedaryt?
DAUNORASSkirtis ir gana, vadinasi...
ANTANASNiekas tamstų neriša... Tik mes paėmęs Juliją už rankos nuo šios valandos liksime drauge.
Niekuomet! Galvą padėsiu, nedaleisiu...
ANTANASTėve, atsileiskite, meskit šalin kerštus ir, dovanoję mums, nebekliudykite mudviejų gyvenimui... Juk mes niekam pikto nedarome...
BARBORADa bent...
ARVIDASNagi, pandze, gyvenimui pikto... Gal ir gerai būtų geruoju, taip sakant, pandze, kaimyniškai... prisiartinęs prie Daunoro Kaimyne! Aš tikras, kad jie per tai mums nieko pikto nepadarys, todėl jau regis vis viena! O ką ir kaip mes nepūstume irgi vargiai juos besulaikysim. Ar ne geriaus baigt. Kas gero, kad mes visą amžių pūtėmės vienas prieš kitą? Nieko juk nenugąsdinome, pasilikę kuom buvę. Jie gi, kaip matai, kitaip eina.
DAUNORASNagi... vadinasi...
ANTANASDėkui, tėvel... Išsiteisiu aš už viską...
JULIJAAtleisk, tėte...
DAUNORASJau nusiramink, vaikeli... Vienok, nors pabėgai, bet turėsi, vadinasi, grįžti pasiimti kraitį, nes šio, vadinasi, rodo jos ryšį mažokai....
ANTANASPalaiminkite mus!
BARBORAKaip tai?
DAUNORAS, ARVIDAS IR RAGAIŠIENĖTelaimina jus Dievas!
ARVIDASMums irgi, pandze, laikas susivienyt ir gyventi žmoniškai, be vaidų, pandze.
Laikas, kaimyne, vadinasi, laikas, nes prieš vėją nebepapūsi.
KRS: 0000070056
Nazwa organizacji: Fundacja Nowoczesna Polska
Każda wpłacona kwota zostanie przeznaczona na rozwój Wolnych Lektur.
1. rolė
Uwagi (0)