Prieš vėją nepapūsi - Mykolas Palionis (ksiazki do czytania TXT) 📖
Prieš vėją nepapūsi to komedia przedstawiająca niczym pod lupą życie kilku rodzin na wsi. Problemy, z którymi się borykają, nierówność społeczna i wynikająca stąd nienawiść i wzajemna zazdrość.
Jak się mają zachować młodzi ludzie zakochani w sobie, a pochodzących z różnych stanów społecznych, a na dodatek z rodzin nawzajem się nielubiących? Czyżby zrezygnować ze swych uczuć? Autor odpowiada – walczyć. Nie w sposób przecież iść pod wiatr tak silnie wspólnie bijących serc, porywających młodych uczuć.
- Autor: Mykolas Palionis
- Epoka: Modernizm
- Rodzaj: Dramat
Czytasz książkę online - «Prieš vėją nepapūsi - Mykolas Palionis (ksiazki do czytania TXT) 📖». Wszystkie książki tego autora 👉 Mykolas Palionis
Šio veikalo autorius, Mykolas Palionis, yra miręs 1908 m. sausio mėnesį. Mirė būdamas 37 metų amžiaus. Velionis buvo savo laiku vienas įžymesnių Peterburgo lietuvių artistų-mylėtojų. Dalyvaudavo beveik kiekviename lietuvių vaidinime, ar atlikdamas svarbesnes roles1 bei režisuodamas, ar deklamuodamas eiles, dažnai jo paties parašytas. Besirūpindamas, kad lietuviams scenoje būtų daugiaus kas parodo, iš lenkų kalbos išvertė draug su p. K. B — a komedijas: „Dėde atvažiavo”, „Geriaus vėliaus, negu niekad” ir „Žilė galvon — velnias vuodegon”. Pastarąją vertė vienas pats. Pagalios sumanė parašyti originalią komediją iš lietuvių ūkininkų gyvenimo. Sumanymas gimė, rodos, 1904 metais. Liuosomis2 nuo darbo valandomis (velionis tarnavo Gelžkelių3 ministerijos departamente) pradėjo rašyti komediją, kuriai paskiau davė vardą: „Jau prieš vėją neb’papūsi”. Rašydamas, dalimis paskaitydavo ją savo draugams, ir jiems patariant, šį tą taisydavo. Užbaigęs rašyti komediją, iš juodraščio perrašyti jos nebesuspėjo. Rankraštyje, iš kurio spausdiname, autoriaus ranka rašyta tik pirmojo akto pusė.
Kur ji būtų dėjusi tas žirkles? Užkišo gal ir pati nežino kur. (pradžiugus) Aha! Julės cukierkos9! Bus man. (valgo cukierką, mazgelį įsideda už ančiaus, toliaus beieškodama išima kalendorių) O gi čia kas do raštai?! (žiūri prisikišusi) Kalendorius! (varto) Reikia pažiūrėti, koks bus šiandien oras — ar bars mama su patėviu, ar ne?! (eina prie komodos, atidaro vieną šėpelę10).
SCENA 2. Veronika ir Barbora. BARBORAKą tu ten landai? Sakiau, kad žirklės už veidrodėlio ant komodos.
VERONIKAAr aš kalta, kad neišgirdau, kaip sakei ar komodoj, ar po komodos, ar ant komodos. Aš ieškau, kame žinau.
BARBORACit, kad nė žodžio daugiaus. Kas tai matė: tu jai žodį, o ji tau dešimtį. Kaip matai pasakysiu tėvui — jis tave suvaldys!
VERONIKATevaldo jis savo dukterį, o ne mane. Kas aš jam? Jis neturi tiesos kišti prie manęs pirštų.
BARBORANa, na, jau gana bus! Be jokių tiesų! Eik geriaus pažiūrėk, kame tėvas ir paklausk, ar greitai mes važiuosime.
VERONIKASakytum geriaus patėvis!
Palauk! O gi čia kas pas tave pūpso?! Ko čia prisikimšai?
VERONIKADa bent ko! Kas gi čia bus daugiaus — nieko čia nėra!
BARBORAKaip tai nieko? siekia, Veronika traukiasi Duokš — tuoj parodyk!
VERONIKAGerai, gerai, tepk ratus, tuoj važiuosime. įėjęs, piktai Na, gi čia kas do varžytinės!? Ko jum pritrūko? Nusitvertumėt bent koki darbą, vadinasi? — Žiūrėkit geriaus, kad viskas būtų prirengta11 kelionei.
BARBORAMūsų viskas jau padaryta; maišelis su užkanda jau šit senai pritaisytas: įdėjau sviesto, dešros, virtos mėsos, visko užteks, da ir liks.
DAUNORASVisko tai visko, o druskos gal kaip anądien sakysite — užmiršome. Jau dėkui jums už lašinius be druskos, vadinasi.
BARBORAVarut, eik paklausk Julės, ar įmezgė druskos...
VERONIKATuoj! skubiai padeda cukierkas už veidrodžio ant komodos Bet turbūt užmiršo — ne druska jai rūpi.
Tat tau ir viskas. Eik paklausk. juokdamasis Cha, cha, cha, taip sakant, vadinasi, viskas.
BARBORAPakaks jau, bus viskas.
DAUNORASViskas, viskas, o pati tai dar lig šiolei, vadinasi, šaltai tebesiraižo. Kaip reiks važiuot, tai tada šokinės. Važiuot, tai važiuot. Į jomarką13 visad kuo anksčiaus, tuo geriaus, ar mainyt, ar parduot. Vedu tat dvejetą: palšokę ir lauksi. — O gal permislijai14, gal jau nebevažiuosi?
BARBORAKaip tai nebevažiuosiu?! — Tiek man visokių reikalų! Vienok nėra ko jau taip skubintis — suspėsime. Bėk sijoną persisegsiu ir važiuok.
Nėra ko sakyt — apsukrios gaspadinės. Kad neprimintumei, tai ir nevalgęs nekartą paliktumei. Nieko regis nemato, vadinasi.... po valandėlės Tikras vargas, kad viskas lieka ant moterų apžiūros. Visi kampai aplūžę — apgriuvę — meška koją nusilaužtų. Vienam sunku viską apeiti. Joms tik visokios parėdnės15 terūpi. — Šit, ir šiandien mano poniai ar tai mažai reiks išduoti. Kiek tai ištraukia iš kišenės tie visokie moteriški niekniekiai, net baisu. Kaip buvau palikęs su savo viena Julyte, tai da galėdavau užganėdinti16 jos reikalus, bet dabar, antrą kartą vedęs ir su pačia užaugusią dukterį parsivedęs, nebežinau, kaip ir išsisukti, vadinasi — tai šio, tai to vis joms reikia. ušsimąsto Daug išlaidų visokių, bet nemažai ir naujų rūpesčių dygsta. Tat, jau ne kartą girdėjau nuo žmonių, kad mano Julytė, vadinasi, įkrito į akį tam šunsnukiui.... Ir pasakoja, kad vakar, nesant man namie, drįso būti čia mano namuose tas, vadinasi, šunimalas17 — mano priešo Arvido sūnus. Tas senis visad darė man visokius nemalonumus ir pasityčiojimus už mano piršlybas prie jo sesers, užtat dabar aš, kad ne jam, tai jo sūnui atidėkavosiu. Jie dideli ponai, o aš, aš savo kieme irgi, vadinasi, ką noriu, tai ir darysiu. Nėr ko sakyt, pajuto šiltos mėsos šmotą18, vadinasi, juokiasi cha! cha! cha! vadinasi. Ar matei, šunbajori19, savo ausį, taip ir mano dukterį su jos pasoga20 regėsi. po valandėlės Vienok, kaip ne kaip, laikas ir į jomarką. Barzdą reikėtų nusigrandyti. eina prie komodos, pažiūri į veidrodį, ieško ant komodos, nekantriai Niekas nepabūva ant vietos, buvau padėjęs čia skustuvą, o dabar jau nebėra. Na, o gi čia kas do mazgas?! paima mazgelį su cukierkomis, atmezgęs nusistebi Cukierkos! Iš kur tai?! Aš dejuoju, kad išlaidoms nėr galo, o čia irgi juk pinigai, vadinasi - kam tai atėjo į galvą mėtyt piningus ant tokių niekų?! Jau to gana — toliaus nebgaliu kęsti!
Nagi čia ką blaškai?
DAUNORASTai, ant ko tu be reikalo mėtai pinigus.
BARBORAAnt ko čia aš mėtau pinigus be reikalo? prieina, žiūri į pastolį Cukierkos! Kame gi tu jas radai?
DAUNORASKame buvai padėjusi — ant komodos, vadinasi....
BARBORAAš padėjau!? Ant komodos? Parsižegnok, žmogau, pats nežinai ką tauški. Imk tu jas sau ir valgyk.
DAUNORASDėkui. — Užteks man, vadinasi, ir tų pipirų, kokius, vadinasi, kasdien turiu nuo jūsų. Nusipirkai, tai ir naudokis.
BARBORAAš tau sakau, kad nė matyt jų nemačiau. Gal mergaitės vakar parsinešė iš miestelio. Tuo sužinosiu.
Kokia tu, tokios ir tavo dukterys.
Neužmiršk, kad viena ne mano! šaukia Varut, Varut! Eik čia greičiaus, tėvas šaukia.
SCENA 7. Tie patys Veronika ir Julija VERONIKAKo dar prireikė? Bulvienė išbėgs — jau verda.
BARBORASakyk, kas padėjo ant komodos cukierkas ir kieno jos?
VERONIKAKaip tai? Tu padėjai ir nežinai kieno, vadinasi!
Kas čia darosi! Niekas nežiūri puodų, bulvienė baigia bėgti.
VERONIKAAr aš nesakiau!
SCENA 8. Daunoras, Barbora ir Julija. BARBORAKą jus čia užsimanėt pirkinėt cukierkas ir blaškyt po kampus. Šit tėvas rado ant komodos.
JULIJANieks jų nepirko.
BARBORAOgi iš kur jos?
JULIJAVakar Arvidų Antanas, jodamas pro šalį, sustojo atsigerti ir paliko.
BARBORAGirdi, tėve, cukierkų niekas nepirko, o tik paliko jas Arvidžiukas.
DAUNORASArvidžiukas!? O ko jis čia lando? Gal savo meilę nori parodyt?! Išvaikysiu aš jums vėjus iš galvos, vadinasi! Julijai grūmodamas pirštu Atmink, kad aš viską žinau, vadinasi, matau, ir pasakau tai, jog jokio sėbravimo su tais plikbajoriais nedaleisiu. Gana jau jie man įkyrėjo. Ir žiūrėk, kad tu man daugiau su tuom „ponaičiuku” ir jo cukierkomis nesigirtumei, nes aš kantrus, vadinasi, lig laikui. Žinau aš viską, užtat, vadinasi, jeigu išgirsiu da tą pat, tai minėk — išmesiu ir tave podraug su juo ir jo cukierkomis.
JULIJAAš jo neprašiau.
BARBORAO kam priėmei?
JULIJAJuk nemesi pro langą, jei paliko.
DAUNORASGana! Eik atnešk karšto vandens barzdai skusti.
JULIJAMatyt, tai pamotės pranešimas.
Tegul jis dar kartą apsilankys, pakelsiu aš jam tada pirtį, kad gal čiaudės, vadinasi.
BARBORANė tu gituok nė karštinkis. Žmonės kaip žmonės, dagi bajorai, turi turtingus gimines, o kad mergaitė tinka, tai kam kliudyt, tegul susieina ir ima. Kur gi tu jas dėsi? Nelaikysi juk užpečkyje21, kolei paliks senoms mergomis. Kad ne viena, tai kita tegul eina, jeigu tinka ir gana. Varutei irgi juk sukako 17 metų.
Nors jie ir grafais, kunigaikščiais, vadinasi, būtų, nevirsiu aš su jais košės. Senis ant tiek man įkedėjo su savo bajorystėmis, vadinasi, kad negalima to užmiršti; jis visada per daug didžiavosi, dėl to nenoriu aš su jais daugiaus jokių reikalų turėti ir susitikti.
BARBORASenis tai senis, bet kuom gi vaikas kaltas? Sūnus, kaip matyti, visai geras žmogus: nesišalina nuo kaimynų; iš visko matos — žmogus žmoniškas, tai ir elgimas kitoniškas.
Taip, tegul sau nesišalina, o aš, vadinasi, nenoriu prisileisti. Jie tebesididžiuoja savo gyme22, bet ką reiškia šiandien jų bajorystė? Pliki kulnai, ir gana. Skoloj lig ausų ir vis tik pučiasi, pamėgdžiodamas ponia, ponia — rods kasžin kas, vadinasi. ...
SCENA 10. Tie patys ir Julija JULIJAJuozas klausia, ar greitai važiuosite, sako jau arkliai paėdę ir viskas prirengta.
Tuoj, tuoj. Šit apsigrandysiu, užkąsime ir netruksime.
Renk pusryčius.
JULIJAJau galima valgyti — į bulvienę įdėjau išnaujos23 ir užbaldžiau rytikščiu pienu, — pastačiau tik dar truputį praaušti.
Pas mane, vadinasi, jau visad taip: gerai, tai gerai, o ne — tai minėk. Taip ir su tais bajorpalaikiais! Daviau sau žodį nesėbrauti su jais ir po visam. pradeda skusti barzdą Ne tik ką nenoriu mislyt24 apie dukters išdavimą, bet, vadinasi, ir kumelės jiems neparduočiau.
JULIJAJau galima ir valgyt.... Ant karštos bulvienės ir svečių sulaukėm.
BARBORAKokių svečių?
JULIJAAbu Arvidų atkako — negražu tik, niekas neišėjo sutikti.
DAUNORASArvidas! Kokie velniai jį čia nešioja! Julijai Žiūrėk, ar tikrai jis!
JULIJAJis, jis.... Gerai mačiau! prie lango Šit riša arklius prie stulpo pagal šulnį.
Ge jis pasiuto! Ko jam reikia? Nenoriu aš jo nė matyt! Pasakykit, kad manęs nėr namie.... kad išvažiavau į miestą, kad... kad... neduos nė pavalgyt, nė nieko paveikti bėga prie durų Galiu
Uwagi (0)