Prieš vėją nepapūsi - Mykolas Palionis (ksiazki do czytania TXT) 📖
Prieš vėją nepapūsi to komedia przedstawiająca niczym pod lupą życie kilku rodzin na wsi. Problemy, z którymi się borykają, nierówność społeczna i wynikająca stąd nienawiść i wzajemna zazdrość.
Jak się mają zachować młodzi ludzie zakochani w sobie, a pochodzących z różnych stanów społecznych, a na dodatek z rodzin nawzajem się nielubiących? Czyżby zrezygnować ze swych uczuć? Autor odpowiada – walczyć. Nie w sposób przecież iść pod wiatr tak silnie wspólnie bijących serc, porywających młodych uczuć.
- Autor: Mykolas Palionis
- Epoka: Modernizm
- Rodzaj: Dramat
Czytasz książkę online - «Prieš vėją nepapūsi - Mykolas Palionis (ksiazki do czytania TXT) 📖». Wszystkie książki tego autora 👉 Mykolas Palionis
Ar jis iš galvos išėjo!? Šokt pro langą su numuilintu snukiu. Dieve mylėk, da galvą gali nusisukt. Julijai Apkraustyk stalą.
JULIJATegul bus pagarbintas.... Labas rytas.
Ant amžių.... Netikėti sveteliai, meldžiu sėstis.
ANTANASKaip sveikos mūsų kaimynės!
Dėkui, pandze, mes tik valandėlei su reikalėliu, kurs ir stačioms gali būti atliktas.
Tamsta, nors ir artimas mūsų kaimynas, bet taip jau niekad nenori užsukti pas mus. grįžtelėjus į Antaną Šit Antaniukas, ačiū, tai kas kita....
ANTANASO, žinoma, žinoma.... tik aš gal per tankiai, nes tik vakar buvau, o dabar vėl....
ARVIDASSu juom kita byla.... Aš gi, aš, pandze.... nė tai per nenorą, o tik taip sau, kaip tai pasakyt, iš seno, pandze..... o po antra nebuvo stataus reikalo.... Šiandien gi, dagirdęs, kad parsiduoda kumelaitė, užsukau, norėdamas ją nusipirkti.... Na, a gi, pandze, gaspadorius kame?
BARBORANe, ne, jis anksti iš ryto išvažiavo jomarkan ir išsivedė arklius.
ARVIDASO, tai ir pramiegojome, pandze.... Vakar, kada berniukas pasakė, būčiau galėjęs tikrai nupirkti, bet sūnulis užtikrino, kad suspėsime iš ryto. Taigi mat suspėjome, pandze.... Vienok nėr ko veikt, taip matyt, pandze, likta. O gal da užspėsiu neparduotą — reikia skubintis. Sudiev tamstoms! nulenkia galvą Antuk, galim keliaut, jok tu namo, o aš, pandze, skubinsiu į miestą. Prižiūrėk šeimininkus, kad ilgai, pandze, nepoguliautų.
Gerai, gerai, tėvel, aš tuojaus einu.
BARBORASudiev, sudiev. Be reikalo Tamsta taip skubiniesi!
Kad tik mano arklys nenusitrauktų.
JULIJANenusitrauks. Bene misliji skubintis?
ANTANASMislyt nemisliju, bet reikėtų, mat nė šiaip, nė taip....
JULIJAKas taip?
ANTANASKad aš pasilikau su tavim vienas.
JULIJAKodėl?
ANTANASKad mat.... paskui vėl kalbės.... Vakar, tik spėjau sugrįžti, o jau tuoj beveik visi žino.... šneka.
JULIJAKalbi tik, kaip mažas. Bijai ko?
ANTANASBijot nieko nebijau, bet....
JULIJAKą tai bet, bet. tempiaAntaną prie kėdės. Štai sėskis ir gana.
ANTANASTu gal ir manai, kad aš noriu išeit... Man tik taip nedrąsu.... apsidairęs, paima jos abi rankas Ne! Žinai, Julyt, kaip man malonu su tavim pabūt, aš tik nenoriu, kad iš to išeitų da naujas nemalonumas, todėl ir sudiev! krato jos abi rankasŽiūrėk, tik būk pas Ragaišienę ant pusdienio — ten pasišnekėsiva26. Sudiev! Žinai juk, kad aš myliu tave be galo!
Gerai, gerai, sudiev!
Gana jau gana, gali da akis pražiūrėt, ilgai bežiūrėdama — jau jo senai nebematyt.
JULIJAO gi kas tau darbo, snargle.... Ką tam tavo liežuviui kliūva.
Kliūva, nekliūna, o tau balius bus! linksmai apsisukdama Kam teks, kam neteks, o tau, striumbi27, bus.... traukia Juliją nuo lango Taip arti nelįsk prie lango, da gali stiklą išspaust...
JULIJAEik sau nelojus.
BARBORAKą čia jau taip tamsta skubiniesi, bene kas ten namie dega. Darbai niekur nepabėgs. Štai pasisėdėsime, pašnekėsime, užkąsime.... Kas tai matė, kad kaimynystėje užėjus tuoj aus bėgti, lyg ugnies pasigavus. Veronikai O kur gi tu žioplinėji? Nė su svečiais nepasisveikinai, nė ko — vis tu slepies nuo žmonių.
ANTANASGal pana Veronika nenori su manim pasižint...
VERONIKAKodėl ne — aš buvau viralinėj28 ir nė žinot nežinojau, kad pas mus svečiai.
BARBORAMeldžiu sėstis. Veronikai Eik, Varut, atnešk užkandai sviesto, paimk ir peilį su torielka29...
VERONIKATuojaus.
BARBORAO aš gal surasiu ką norint išgert...
Kam tai... nereikia, nereikia!... prieidamas prie Julijos Ko gi tu taip liūdi nusiminus.
Ar-gi tu nematai, nesupranti, kad aš viskame apeinama pamotės...
ANTANASKą čia... nėr ko perdaug nusimint... aš tai priešingai labai džiaugiuosi, kad galiu bent kiek ilgiaus pasilikti su tavim. Teisybė, visai to nesitikėjau, kad taip susidės: tik spėjau išeiti į kiemą, kaip ji, pamačius mane iš tolo, skubindama iš klėties su sūriu, pradėjo prašyt grįžt atgal ir verste vertė da pasilikti, nors aš ir be ypatingo prašymo tam su džiaugsmu sutikau...
JULIJAAš irgi džiaugiuos, bet man nemalonu, kad ji čia taip sukasi...
BARBORAŠtai tuojaus bus galima užkąsti. stato ant stalo alaus ąsotį Meldžiu tamstą sėstis.
ANTANASDėkui. Bet visai tai be reikalo.
Tai da nuo šv. Onos užsilikęs alutis — meldžiu ragaut. stumia Veroniką prie stalo — ta atsisėda nuošaly Antano Štai ir sūrelio su sviestu mėginkite.
ANTANASDėkui, dėkui... Bet kodėl panelė Julija nenori su mumis?
BARBORAJi paspės, tik tamstą meldžiu kąsti. Julijai Eik tu, Julyt, pažiūrėt ugnį pečiuj, su ugnimi reikia atsargiai, taip daug nelaimių ji padaro per žmonių neatsargumą...
JULIJAŽinoma su ugnimi visaip atsitinka. neramiai apsidairęs Vienok aš per ilgai užsisėdėjau. stojasi Dėkavoju už vaišes. Man jau laikas grįžti.
BARBORAUž ką čia dėkavot, beveik nieko nekandęs. O skubinti Tamstą, tarsi kas veja.
ANTANASNors rodos, kad skubinu, bet visgi perilgai užsisėdėjau ir ilgiaus pasilikti nebegaliu... Dėkui už viską ir sudiev.
Sudiev, sudiev... prašome neužmiršti, tankiaus30 apsilankant. Veronikai O tu, kas tai matė, tyli visą laiką kaip kokia kvailė, nemoki rodos liežuvio apversti.
VERONIKATai ką aš šnekėsiu?
BARBORAKą šnekėsi.... Ot, prašytum valgyt, gert.... ir apskritai užimtum ir vaišintum kaip priguli svečią.
JULIJANeilgai svečias ir teviešėjo...
BARBORABene visą dieną jis čia sėdės. O tu gal to norėjai.
JULIJANieko aš nenorėjau ir nenoriu.... tik dyvina31 man, kodėl tėtė nenori parduoti jiems kumelaitės. Ar tai ne vis viena nuo ko paimti pinigus.
BARBORAPaklausk tu jo paties. Matai, kad jis nenori su jais nė susitikti, nė tikt ko, o po antra, tu pati kuo geriausiai žinai visas priežastis.
JULIJAKokios gi tai būtų priežastys? Jokių aš nežinau.
BARBORAJai tu nenori prisipažinti, tai galiu tau pasakyti, jog mums viskas žinoma ir sakau tau, kad jokie tavo nudavimai nieko negelbės.... Tu viskame kalta. Sakė juk tau tėvas, kad mestumei jį iš galvos, nes nieko iš to nebus.... Aš irgi rūpinsiuosi, kad pas mus namie būtų ramumas ir tykumas.
Ar aš tau nesakiau....
Už ką ji tai vis ant mano galvos krauna... Žinau, kad tai čigonei nieko negana, nebeišsitenka ji čia, kliūvu aš jai; kažin ką pritauzijo tėveliui ir vis tik taikindama geriaus savo dukrelei. Tėvas jai tiki — manęs nė klaust neklausia... po valandėlės Kuom gi aš kalta, kad jis mane myli ir aš jį... Nelaiminga aš! Nėr kam užtart, nėr kam pasiskųst. šluosto ašaras Bet jis... jis... mane myli ir bus man viskuom. Jis sakė, kad viską pergalės. Šiandien matysimės su juom pas Ragaišienę... pasakysiu aš jam viską.
Gana, gana jau, vadinasi, pakaks man, visi geri, geriausias gi tas Arvidas — jis ne taip kumelės pirkti, kaip nori savo sūneliui padėti susukti lizdą... Apsirikai, kaimyne! Nenoriu aš bučiuotis su plikbajoriais...
BARBORAPažiūrėk, tat jau rauda; suprask iš to, kad jai labai rūpi cukierkos....
DAUNORASLiaukis! Nusitverk kokį norint darbą! Kas tai matė, lyg maža pamėgdžiodamas bim.... bim.... bim.... vadinasi.... Bajoriuką pamatė.... Pačios nieko neveikia, sutrukdė ir mane. Vyrus renka! Aš jums išvaikysiu ponaičiukus, pamirkęs viržių.
Nunešk tat Ragaišienei jos puodą — padėkavok už vuogas. Geriausiai bus nunešus jai mėsos šmotelį. Paprašyk taipgi, kad pasiskubintų verpti linus....
JULIJAGal prie mėsos įrišt taipgi minkštą sūrį?
BARBORAGerai, rišk. Tik tegul ji da atneša vuogų. Žiūrėk tik, neskaityt ten varnų, grįžk greičiaus.... Kopūstus šiandien reiktų apravėt.
JULIJAŠimts velnių, vadinasi, daryk dabar tu ką darąs... Kaip turiu nuo jų atsiginti?!... Nebevažiuosiu niekur ir gana... Geriaus ką norint namie paveiksiu.
BARBORAKaip tai, kodėl? O aš tiek turėjau reikalų... Norėjau šį, norėjau tą...
DAUNORASTaip, taip, vadinasi, kaip regiu net per daug tau užsinorėjo. Užmanei tu tarsi man ant keršto kokius tai pančius su tais, vadinasi... Keli vaišes, užlaikai, o aš, aš, vadinasi, gaspadorius turiu laukti, besislapstydamas už kampų.
BARBORAO kas tau liepia slapstytis? Kokia dvasia nešioja tave kaip beprotį pro langą?
DAUNORASCha! cha! cha! vadinasi! Aš beprotis?! Taip!... Ir tai už tai, kad elgiuos kaip man padorumas liepia.
BARBORAKoks čia padorumas, kada žmogus šoka piestu, pats nežinodamas prieš ką...
DAUNORASKaip tai? Aš nežinau, vadinasi, nematau, nesuprantu?! Ne! Matau aš visus tavo norus, bet vargiai ką iš to regėsi.
BARBORAKą gero galima sulaukti nuo žmogaus beširdžio...
DAUNORASŽinoma, vadinasi, negaliu aš atverti širdies ir rodyti ypatingą lipšnumą tiems, kurie niekuomet nebuvo mano draugais...
BARBORABet gi, kaip tai pasakyt...
DAUNORASKą nesakyk, ką nemanyk, bet, vadinasi, iš tų šiaudų nebus grūdų.
BARBORAKodėl gi ne? Juk, rodos, kad ne viena, tai kita galėtų eiti...
DAUNORASO gal, jei ne kita, tai tu trečia apsikabintum Arvidui už kaklo.
BARBORAKam aš... Tegul eina dukterys...
DAUNORASDukterys... Kieno? Mano... ne! To niekad nedaleisiu.
BARBORAKodėl gi? Klausiu tavęs...
DAUNORASNenoriu ir gana! Jai tau tai par daug rūpi, gali sau eiti su savo dukteruke, o mane, vadinasi, palik su mano, taipogi ir pasogą.
BARBORAIr labai gerai. Išleisiu sau Veroniką ir bus galas.
DAUNORASLeisk ir eik pati, tik kad aš nė nežinočiau, vadinasi, pakaks jau man.
O kaipgi nuvargau! Nebemano metams užsidarbuoti duoną verpimu: jau ir pirštai regis ne tie ir akys susilpnėjo. Garbė Dievui, kad nors nevaro iš tos kertelės, kurioj ko ne visą amžių perlindėjau... Kažkas šiandien taip negerai man, lyg pusiau laužia, lyg kas... Geriaus bus pailsėjus. sėda už stalo, atsidūsta Štai bent besiilsint užbaigsiu tą rankovę palaikę raukt. ima siuvinį iš kampo nuo suolo Bene nuo Šv. Jono blaškosi neužbaigta, o vis nėr kada prisėst. veria adatą, daug kartų nekliudo Kad tu surūgtum! Kaskart vis pro šalį, tai pro šalį. vėl bando įvert Jau turbūt tiek šiandien tepasiseks pasiūt. meta siuvinį Nieko nebus. Teriogso sau... Asla irgi da nešluota, o jau geras metas. pažiūri į langą Kad jau niekas doras nesiseka, reik nors apsišluot.
Padėk, Dieve! Ar laukei tamsta manęs?
RAGAIŠIENĖDėkui, dūšyt, kad manęs neužmirštat; taip man vienai sunku, nuobodu...
JULIJAAš atnešiau tamstai puodą nuo vuogų, o podraug32 ir mėsytės su sūriu.
Dėkavoju žemiausiai, kad mane atmenat. Melsiuos už sveikatytę ir pasisekimus. Sukalbėsiu amžiną atilsį
Uwagi (0)