Kęstutis - Adam Asnyk (światowa biblioteka cyfrowa .TXT) 📖
Krótki opis książki:
Przeczytaj książkę
Podziel się książką:
- Autor: Adam Asnyk
- Epoka: Pozytywizm
- Rodzaj: Dramat
Czytasz książkę online - «Kęstutis - Adam Asnyk (światowa biblioteka cyfrowa .TXT) 📖». Wszystkie książki tego autora 👉 Adam Asnyk
ne šios žemės meilė.
Ir širdis mano gyven tam senelyj,
Šviesumoje toj, kurią jis išleidžia.
KONRADAS
su atyda59
Labai myli jį?
ALDONA
Da klausi? Teisybė,
Jo nepažįsti; jeigu pažinojai,
Esi užmiršęs tą ricierių teisų.
Nežinai, kaip jis nelaimėj išaugo
Ir turtus kokius savo širdyj turi,
Kuri pataiko užslėptąjį skausmą
Permainyt perlan60, lyg perldėžė brangi,
nusiminusi
Ir jis tur žūti!
KONRADAS
Likimas pavydi
Tiems ir negelbi, kurių dvasia stengė
Aukščiau iškilti. Juo kas aukštyn eina.
Juo su nelaime tankiau susitinka,
Tada tik rasdams galą puikių siekių,
Kaip ant krūtinės supila jau kapą.
ALDONA
nusiminusi, išmėtinėdama
Nenori nieko padaryt dėl manęs —
Anė dėl jojo?
KONRADAS
užsimiršęs, greitai
Viską, ką galėsiu.
ALDONA
Dėkui tau, dėkui!
KONRADAS
šaltai ir karčiai
Man nedėkavoki.
Juk nieko gero iš mūs nesulauksi.
Nieko nedarom be užslėpto siekio.
Bet kur Kęstutis?
ALDONA
Prie jo vis laikiausi,
Ik neišnyko sumišime mūšio —
Tada pabugau, lyg netekus proto.
Tiesiog norėjau pas kryžiokus bėgti
Ir šaukt pagalbos.
už scenos istoli girdėt rago balsas. Aldona, nudžiugusi, Konradui
Girdi?
KONRADAS
Girdžiu aiškiai.
ALDONA
Tai rago balsas tylumą praskyrė.
girdėt triubijant aiškiau
Vėl atsiliepia ir aiškiau jau skamba.
Tai jis čion eina! Dievai, pagailėkit!
Mūs neapleiskit!
Aldona skubina gilyn tiesiai, iš kur išeina Kęstutis, o paskui jį Butrimas ir draugkareiviai
SCENA V
Konradas, Aldona, Kęstutis, Butrimas, ricieriai.
šitoje scenoje ir sekančioje ricieriai mainosi vietomis visaip, tai užimdami vietą ant scenos už medžių, tai išeidami už kulisų; Butrimas davinėja jiems įsakymus ir kalba su jais tyliai
ALDONA
puldama Kęstučiui į glėbį
Tėve!
KĘSTUTIS
apsiblausęs61
Vaike mano!
Dabar ieškok sau kitą priglobėją,
Nes aš — kaip nendrė perlaužta per pusę.
Kas ant jos remsis, nugrius į pakalnę.
Priešus apsupo... Išlikti negalim,
Turim garbingai žūti...
ALDONA
Tėve mielas!
Nekalbėk šitaip!
KĘSTUTIS
Pasirinkt jau nėr ką.
Konradas, kuris įkšiol stovėjo šaly, prisiartina prie Kęstučio
KONRADAS
Yr, kunigaikšti. Zokons duos tau kardą,
Už kurio šiandien tu su abiem rankom
Privalai griebtis. Jei tiktai su mumis
Susikalbėtum, tai liūdnas padėjims
Pergale taptų.
KĘSTUTIS
Zokons per daug geras;
Aš vargšas senis... Už geradėjystę62
Nė neturėčiau kuo užsimokėti —
Almužnos63 nimsiu.
KONRADAS
Juokaut, kunigaikšti,
Dabar ne laikas...
KĘSTUTIS
Aš nė nejuokauju.
Ir mintis mano toli nuo linksmumo.
Tik kaip jūs drįstat, žmogžudžiai, melagiai,
Santaiką siūlyt, pasityčioti tik,
Ir rodyt savo bičiuliškus norus?
Da aš žemai taip dvasioj nenupuolęs,
Kad jau su jumis susibičiuliuočiau!
Aš jums neduosiu praryti Lietuvą.
Ricierium velyk64 kovoje pražūsiu,
O jūs pagalbos, niekšai, aš nepirksiu.
Juk tai jūs darbas, kad aš apgalėtas
Jūs atsistojot šalyje ginkluoti
Ir man reikėjo padalinti spėkos,
Kad jus taipogi ant akies turėčiau.
O jūs man žadat pagalbą, gyvatės,
Kada aš apveikts?
ALDONA
šaly
O, aš nelaiminga!
Kęstučiui
O, neatmeski visai jų pagalbos,
Ant tavęs guli juk žemės likimas.
KĘSTUTIS
rūsčiai
Į tokius daiktus, vaike, nesikiški!
Juo garbingesnės kam pareigos teko
Juo mažiau tinka išgelbėti save
Lįst į purvyną.
ALDONA
su skausmu
Tai rodos nė kokios!
KONRADAS
Meski puikybę; pakolei da laikas,
Imki pagalbą; Jogaila visus jus
Iškirs ik vieno. Pamąstyk!
KĘSTUTIS
Mąstyti
Aš nepripratęs, jei pareiga rodo
Vieną tik kelią.
KONRADAS
Gaila būtų kraujo
Tiek narsių vyrų — be reikalo pjaut juos.Tiek narsių vyrų — be reikalo pjaut juos.
KĘSTUTIS
Neblanks prieš mirtį tie, kur išturėjo;
Žiūrės ant manęs.
prisiartindamas prie ricierių
Ricieriai! Kas nori
Išlikti gyvas, su likimu mano
Tegul nesiriš ir tegul tuoj mane
Apleidžia! Tylit? Nieks namo nenorit?
BUTRIMAS
Mūs kunigaikšti! Niekšų neatrasi.
KĘSTUTIS
toliau, ricieriams
Čia tikrai mirsit. Ką? Ar norit žūti?
Balsai iš ricierių minios
I
Žūsim su tavim!
II
Visi žūsim!
III
Žūsim!
KĘSTUTIS
Konradui.
Tai paskutinis atsakymas mūsų,
Kurį dabar čia, vokieti, girdėjai!
Grįžk pas savuosius! Čia nėr tau ką veikti.
Konradas, linkt ėlėjęs, tyliai atsitraukia po kaire
SCENA VI
Kęstutis, Aldona, Butrimas, ricieriai
KĘSTUTIS
Butrimui
Kur yra Vytauts?
BUTRIMAS
Užpakalyj liko
Sargai statyti ir ją sudrutinti.
KĘSTUTIS
Butrime! Vytauts su mums likt negali.
Jisai privalo mus pergyvent... Mano
Giminė baigias ant jojo. Jis jaunas,
Tur ateitį da, nuopelnus ir garbę.
BUTRIMAS
Taip, kunigaikšti, vaikins tur likt sveikas.
Reik jį išsiųsti.
KĘSTUTIS
Tegul jis Aldoną
Tiesiog per girią į Trakus pristato.
ALDONA
Tėve! Aš tavęs neapleisiu niekad!
KĘSTUTIS
Turi klausyti.
ALDONA
Širdis kraujais plūsta,
Atsiskirt reikiant.
KĘSTUTIS