Darmowe ebooki » Powieść poetycka » Konradas Valenrodas - Adam Mickiewicz (biblioteka polska .TXT) 📖

Czytasz książkę online - «Konradas Valenrodas - Adam Mickiewicz (biblioteka polska .TXT) 📖».   Wszystkie książki tego autora 👉 Adam Mickiewicz



1 2 3 4
Idź do strony:
datirti, kas man’108 pekloj109 laukia”. 
  Balsas iš kuoro
Kalta jau, kalta, prašau dovanoti. 
Vėlai atvykai, pas’ilgau be galo, 
Nenorint rados vaikiška giesmelė. ... 
Šalin tos giesmės, kam čia man rūgoti110? 
Tik valandėlė su tavimi, mielas, 
Drauge praleidau, bet tos valandėlės 
Nei kaip neduočiau užu eiles cielas 
Metų praleistų tykiai111 ir nuobodžiai. 
Tu pats kalbėjai ir teisūs tie žodžiai, 
Jog prasti žmonės yra menkos dėlės112, 
Kurios purvynėj guli kaip apkaltos, 
O jei, netyčia vilnimis iškeltos, 
Kuomet išplaukia iš dumblinto garo, 
Tai vargiai kartą nasrus atidaro, 
Dangop išleidžia atodūsio kvapą 
Ir vėl sugrįžta į tamsųjį kapą.  
 
Ne, aš dėl laimės tokios nesutverta; 
Dar tykias dienas vesdama tevynėj, 
Tarp draugininkių, linksmiausioj gadynėj, 
Dažnai bodėjaus, dusavau nekartą. 
Dūšia nesoti iš palaimės savo 
Kasžin ko naujo, aukštesnio goravo113. 
Dažnai, pametus žalias lankas, gojus, 
Ir ant aukščiausio kalno atsistojus, 
Savimp dūmojau, melsčiu114 vieversėlių, 
Kad po pluksnelę jie man nudalytų,  
Geležiaus nuo žemės užu debesėlių, 
Tik nuo šio kalno geisčiu nuraškytą 
Mažą kvietkelį sau paminklan likti, 
Potam115 į dangų lėkti ir išnykti. 
Tu man116 išklausei, tu sparnais erelio, 
Karaliau paukščių, į savę iškėlei, 
Neb’geidžiu jūsų plunksnų, vieversėliai, 
Nes kam beieškos debesyse kelio. 
Kas didį Dievą danguose pažino 
Ir didį vyrą savuoju vadina?  
  Konradas
„Didis ir didis! Tu, mano mieloji, 
Dėl tos didybės tiek kenti, vaitoji117. 
Pakęsk mažumą, trumpa valandėlė 
Mums čia beliko to vargo nelabo. 
Stojos kaip geidėm, gailėtis per vela118, 
Verkim, bet tegul neprieteliai dreba, 
Nes Konrads verkia idant juos naikintų 
Ir kerštą savo jų galvoms ištrintų. 
Ko čia atvykai iš klioštoriaus mūrų, 
Iš tos šventnyčios pakajaus, ramumo? 
Geriaus ten buvo arti rojaus durų 
Verkt, man nematant, ir akis užverti, 
Neg kaip šalyje melo ir kytrumo, 
Ilgos’ kančiose, tarp grabavų sienų, 
Nuopenį119 smerties palingvėliu gerti, 
Ir ubagiškai iš dienos į dieną 
Žmonių pašelpa buitį užlaikyti. 
O man to pradžios prisieina matyti 
Šitą lindynę, ašaromis trušią, 
Klausytis verksmo ir atsidusimų 
Ir iš gailystės keikti savo dūšią, 
Jog joj’ užliko biškis pajautimų”. 
  Balsas iš kuoro
Kad taip rūgoji, neb’lankyk šios vietos; 
Jei ir ateisi, kalbėsi primigęs, 
Ir lauksi žodžio — tai dykas bus žygis, 
Neperleis balso sienos kuoro kietos. 
Veriu jau langą, į tamsybę lįsiu 
Ir tyloms karčias ašarėles rysiu. 
Sudiev ant amžių, būk linksmas ir sveikas, 
Tegul tau virsta laimingiausias laikas, 
Tegul pranyksta užmaršoj adina, 
Kuri tau širdį manimp užgraudino.120 
  Konradas
„Palauk, ką dirbi, pagailėk nabago! 
O jei meldimo nenori klausyti, 
Perskelsiu galvą šit ant kuoro rago 
Ir, kol teks dvasios, neliausiu prašyti”. 
  Balsas iš kuoro
Ramdykim121 širdis, kam taip griaust be proto? 
Atminkim, mielas, jog ant žemės ploto 
Mes duje122 esam, kaip menki lapeliai, 
Kaip ant smiltino du rasos lašeliai; 
Benkiek vėjelis, netikėtu būdu 
Iš čia išnyksim, nykim bent abudu. 
Aš neatvykau karšyt galvos tavo; 
Klioštoriuj baigti norėdama vikį123, 
Nedrįsau Dievui šventint širdį savo, 
Kol ji globojo žemišką jaunikį. 
Geidžiau palikti mūruose šventuose 
Prie maldininkių stojus ant tarnystės, 
Bet man per sunku buvo sielvartuose 
Vienai nubūti124, be tavo draugystės. 
Atminiau, tuojau iš tolios kelionės 
Sugrįžt turėjai į Marijos miestą 
Atkeršyt priešams už varguolius žmones, 
Už savo brolių teisybę paliestą. 
O jei ko žmogus nerimdamas laukia, 
Metų ilgumą mislimis sutraukia. 
Kas dieną širdis grišentį spėkavo, 
Kas dieną augo pageidimai tvirti 
Da vėl kartelį gyvenime savo 
Tave išvysti, prie tavęs numirti. 
Eisiu, dūmojau, po dangčiu namelio, 
Ant uolos krašto, šalia viešo kelio 
Atilsio ieškot, maž kam iš keleivių, 
Pro mano gūštą praeinančiam arti, 
Tropisės125 vardą mielojo ištarti, 
Maž tarp karūnų ir šalmų kareivių 
Kuomet išvysiu pažįstamus ženklus; 
Tegul permaino ir rūbus, ir ginklus, 
Temaino veidą, papročius išvarto, 
Dar širdis mano pažins jį iš karto. 
Ir kad jam sunki kaltybė ant mūšio 
Lieps nešt aplinkuj smertį ir gaišimą, 
Visi keiks baisiai, rasis viena dūšia, 
Kuri iš tolo siųs palaiminimą. 
Ši tyki vieta man labai patiko 
Dėl čėsiškųjų126 namų ir kapinių, 
Čia šventvagiška ausis kelianinko 
Negal girdėti mano pasleptinių, 
Čia prašalaičiui mano kančia baisi 
Napneš gailyste linksmo mislių būdo, 
Čionai ir tuje, sakau, maž ateisi 
Šnekėt su vėju ir vilnimis prado, 
Plastančioms tykiai vakariniam’ čėse 
Ir pasiilgęs manęs pamimėsi. 
Dangus išpildė nekaltą geidimą, 
Dėkui Dievuliui už tokį likimą; 
Pirm tiek tik džiaugsmo norėjau turėti — 
Tavo paveikslą sapne regėti, 
Šiandien, o laime, šiandien galim drauge 
Abudu verkti...  
  Konradas
„Jei ašaros žliaugia127, 
Ne didis pelnas. Žinai, kaip raudojau, 
Kad tavo glėby ant amžių prastojau, 
Kad, širdžiai alpstant, valiai užkietėjus, 
Veržiaus ant keršto naikint piktadėjus128. 
Šiandien galėtų stotis pagal norą, 
Pragaištų priešai — tie debesys juodi, 
Kurie Lietuviams dengia šviesų orą, 
Tik tu man sūdo pabaigti neduodi. 
Nuo tos adinos, kaip čionai įstojai, 
Daugiau jau mano akiai ašarotai 
Nieko nebėra pasaulėj plačiojoj, 
Kaip tiktai prūdas ir kuoras, ir krotai. 
Visi aplinkuj verd geidimais karo, 
Jau balsas triūbos į kelionę varo, 
Aš tarp tų triūbų ir ginklų trenkimo, 
Geisdams girdėti tavo balsą mielą, 
Vakaro brangaus laukiu dieną cielą, 
O kad sulaukiu, globoj atminimo 
Pratęsti džiaugsmą karščiausiai goruoju; 
Aš amžių savo vakarais meruoju129. 
O čia tuo tarpu zokons savo varo, 
Prašo karionės, sau prapulties geidžia, 
Čia vėl Albonas už tingumą bara, 
Lig kardu širdį sopulingą žeidžia, 
Užmindams priešu žvėrišką žmogystę, 
Pilis sugriauta, sodžius pilnas kraujo, 
Man apejojant, vien akių gailystė 
Gestantį kerštą uždega iš naujo. 
Matyt, likimas išpildimą ima. 
Niekas nuo karo neb’atkreips kryžiokų, 
Vakar pribuvo siuntinys iš Rimo130, 
Čia karop rengias mūsiškiai su strioku, 
Čia svetimųjų visų svieto pusių 
Griūti prigriuvo kareivių kaip musių, 
Visi nekantrūs, šaukia balsu vienu, 
Jog laikas esąs pult ant Vilniaus sienų. 
Bet prisižinsiu, aš tarp tų rokundų, 
Kur sver ant svaro giminių likimą, 
Tave minėdams, priežastis išrandu 
Kiek tiek atitolint tą atsiskyrimą. 
Jaunyste! Kaipgi tvirta valia tavo! 
Pirm laimės, meilės, dangaus užsiginęs, 
Pašvęst mokėjau save dėl tėvynės, 
O šiandien silpnas aš senatvėj savo! 
Šiandien kaltybė, ir Dievas, ir žmonės 
Stumia į karą, o aš galvą žilą 
Vengiu atitraukti nuo mūro pašonės, 
Kad nepražaisti meilių tavo bylą131... 
Baigė; iš kuoro tik ašaros krito, 
Plaukė adinos tylėjimo ilgo; 
Diena išaušo, nuo spinduolių ryto 
Jau prūdo veidas raudonai pražvilgo; 
Po skraiste lapų snaudžiantis krūmelis, 
Glostomas tykų vėjelių, sujudo, 
Nedrąsiai gojuj pragido paukštelis 
Ir vėl nutilo: per anksti nubudo. 
Ilgai da liūdnas Konradas stovėjo, 
Krotuos įspyręs ašarotas lėles132, 
Ant galo šoko, aplink pažiūrėjo, 
Gieda paukšteliai... Mato čėsas vėlas, 
Užvožė šalmą, bruko į kapturą 
Kaistantį veidą nuo verkimo tyko, 
Drebančia ranka peržegnojo mūrą. 
Ir akies mirksniu tarp krūmų pranyko. 
Taip dvasia peklos nuo durų šventojo 
Ant garso varpo ankstyvo atstoja. 
 
Przypisy:

1. skanskonis — skanėstas, gardumynas. [przypis edytorski]

2. ineiga — dab.: įžanga. [przypis edytorski]

3. gyvastis — gyvybė. [przypis edytorski]

4. dalo — trump. nuo dalijo; skyrė. [przypis edytorski]

5. ruimingas — erdvus, platus. [przypis edytorski]

6. gojus — nedidelis miškas, giraitė. [przypis edytorski]

7. saidokas — strėlių ar akmenų svaidomasis lankas. [przypis edytorski]

8. priešininkų vietą — čia: priešininkų vietoje. [przypis edytorski]

9. muškietą — senovinis dagtimi uždegamas šautuvas. [przypis edytorski]

10. prapultis — sen. pražūtis. [przypis edytorski]

11. rubežius — siena, užsienis. [przypis edytorski]

12. smertelnas (iš rus.) — mirtinas. [przypis edytorski]

13. spurguota — pumpuruota, su pumpurais. [przypis edytorski]

14. žilvitis — guosių šeimos medis. [przypis edytorski]

15. liuosios — laisvos. [przypis edytorski]

16. liaunas — lengvai linkstantis. [przypis edytorski]

17. duja — dulksmas, perk.: sąmyšis. [przypis edytorski]

18. biednas — vargšas. [przypis edytorski]

19. notura — natūra, prigimtis. [przypis edytorski]

20. veidaliotas — vaidilutis, senovės lietuvių ir prūsų pagonių kunigas, aukuro prižiūrėtojas. [przypis edytorski]

21. armota (lenk.) — didelis šaunamasis ginklas. [przypis edytorski]

22. prakilna — brangi, didelės vertės, svarbi. [przypis edytorski]

23. idant — kad. [przypis edytorski]

24. ūmus — greitai supykstantis. [przypis edytorski]

25. gadnas (brus.) — vertas, tinkamas, geras. [przypis edytorski]

26. gadnieji — tinkami, geri, vertingi. [przypis edytorski]

27. cnata (lenk.) — dorybė. [przypis edytorski]

28. abelnas (brus.) — bendras, visuotinis. [przypis edytorski]

29. dyvai — keisti, stebuklingi dalykai. [przypis edytorski]

30. sila — jėga. [przypis edytorski]

31. čėsas — tisas, kukmedis. [przypis edytorski]

32. dykas — pašėlęs, pasileidęs. [przypis edytorski]

33. pakara (lenk.) — nuolankumas. [przypis edytorski]

34. stonas (lenk.) — visuomenės sluoksnis pagal kilmę. [przypis edytorski]

35. služba (sl.) — tarnystė. [przypis edytorski]

36. klioštorius (lenk.) — vienuolynas. [przypis edytorski]

37. urėdystė — urėdo pareigos, darbas. [przypis edytorski]

38. navat (lenk.) — net. [przypis edytorski]

39. stojos (sl.) — tapo. [przypis edytorski]

40. datyręs (sen.) — patyręs. [przypis edytorski]

41. adina — čia: gadina — valanda. [przypis edytorski]

42. vežlivas (rus.) — čia: mielas, malonus. [przypis edytorski]

43. titis (sen.) — tėtis. [przypis edytorski]

44. užminimas — užuomena. [przypis edytorski]

45. dūma (brus.) — mintis, apmąstymas. [przypis edytorski]

46. raškažis — prabangus, lengvas gyvenimas. [przypis edytorski]

47. gyvata — gyvenimas. [przypis edytorski]

48. minikas — kas mena, užmina mįsles. [przypis edytorski]

49. griešnas — nuodėmingas. [przypis edytorski]

50. spavedojo — klausė išpažinties. [przypis edytorski]

51. mislyj — mintyse. [przypis edytorski]

52. kliautė — yda. [przypis edytorski]

53. tuočės — tuomet. [przypis edytorski]

54. gema — dab. gimsta. [przypis edytorski]

55. pajauta — jausmas, pojūtis. [przypis edytorski]

56. bodėti — nemėgti, nekęsti. [przypis edytorski]

57. griekas (sl.) — nuodėmė. [przypis edytorski]

58. striūna (lenk.) — styga. [przypis edytorski]

59. rūgoti — barti, priekaištauti. [przypis edytorski]

60. rukšlė — raukšlė. [przypis edytorski]

61. smarkybė — stiprybė. [przypis edytorski]

62. liavas (sl.) — liūtas. [przypis edytorski]

63. smarkininkas — kas labai smarkus, rūstus, žiaurus. [przypis edytorski]

64. kuoras — bokštas [przypis edytorski]

65. nuobažnas (sl.) — dievobaimiingas. [przypis edytorski]

66. roda (lenk.) — pasitarimas. [przypis edytorski]

67. oran — į orą, t.y. į lauką. [przypis edytorski]

68. gonkas (lenk.) — prienamis, veranda. [przypis edytorski]

69. išminčia (kuo?) — dab.: išmintimi. [przypis edytorski]

70. rodavoti (sl.) — dyoti patarimą. [przypis edytorski]

71. sūdas (sl.) — teismas. [przypis edytorski]

72. zerkolinis (sl.) — kaip veidrodis. [przypis edytorski]

73. prūdas (sl.) — tvenkinys. [przypis edytorski]

74. desetka (sl.) — dešimtis. [przypis edytorski]

75. nuotartis — įtarimas. [przypis edytorski]

76. pakūta (sl.) — atgaila. [przypis edytorski]

77. nabagė — vargšė. [przypis edytorski]

78. ale (lenk.) — bet. [przypis edytorski]

79. broma (lenk.) — iškilmingi vartai su stogeliu. [przypis edytorski]

80. ateit’ — ateitų. [przypis redakcyjny]

81. noprosnai (brus.) — veltui. [przypis edytorski]

82. permainyti — pakeisti. [przypis edytorski]

83. n’išbėgtumei — neišvengtum. [przypis edytorski]

1 2 3 4
Idź do strony:

Darmowe książki «Konradas Valenrodas - Adam Mickiewicz (biblioteka polska .TXT) 📖» - biblioteka internetowa online dla Ciebie

Uwagi (0)

Nie ma jeszcze komentarzy. Możesz być pierwszy!
Dodaj komentarz