Darmowe ebooki » Poemat » Tarp skausmų į garbę - Maironis (darmowa biblioteka cyfrowa .txt) 📖

Czytasz książkę online - «Tarp skausmų į garbę - Maironis (darmowa biblioteka cyfrowa .txt) 📖».   Wszystkie książki tego autora 👉 Maironis



1 2 3 4 5 6 7 8 9
Idź do strony:
 
Motiejus ant galo prabilo — 
Seniai mums reikėjo poeto — galiūno! 
Nors kartą krūtinė sušilo!  
 
Dabar Lietuva jau par amžius ištvers: 
Nors giesmėse vardas užliks; 
Iš jų mūsų sūnūs sau pobūdį gers 
Ir eis, iki garbę sutiks”.  
 

*

„Gerai sakė Juozas — atsiliepė Tumas — 
Maironis bus giesme garsus! 
Atspėjo. Stebėtinas proto šviesumas: 
Atspėjo draugių jis visus.  
 
Šitai nors Ažukalnis, Juozas kalbėjo —  
Jog mūsų jis Virchovu stos; 
Šiandieną Maksva meldžia jauno tyrėjo 
Dėl savo sakyklos aukštos!  
 
Ar vėl štai Griška! Jam tarp mūsų aukštai, 
Pasiekė Šveicarijos šalį: 
Ten gentium jūra išgaldo karštai, 
Ir žodis jo daugel jau gali!  
 
Kaip gailu, jog ne Karalaučiuje jis! 
Čia įtekmę107 svarbią turėtų: 
Lietuvių čia būtų šviesa ir viltis, 
Į „reichstagą” tekti galėtų.  
 
O ar negarsus jau šiandieną ir Klimas, 
O ko dar sulauksme rytoj! 
Kiekvienas vistariškas108 susirinkimas 
Negali apsieiti be jo.  
 
Tai mano draugai! Vien Paškanis piktai 
Darbuojas, velniop sau palinkęs; 
Maringais nuodais brolius pena tiktai, 
Ameriką sau išsirinkęs.  
 
Be pamato nori mat rūmą statyti, 
Sodina, pakirsdams šaknis; 
Jis peilį ir kraują norėtų matyti, 
Užtemdęs dėl būro akis.  
 
Jį Juozas anksti praregėjo, pažino, 
Bet pardirbti jau negalėjo!... 
O, Juozas — galva! Kaip į darbą vadino! 
Kaip žmogų pažadint mokėjo!” 
 

*

„Iš jo daugel galima buvo sulaukti — 
Motiejus kalbėjo nuliūdęs — 
Suprato tai gudas; turėjo nusmaugti 
Į šaltą Sibirą išgrūdęs.  
 
Ieškojo mažiausios seniai priežasties: 
Kad grūdo į cerkvę vaikus, 
Vilaitis neleido; erelis nakties 
Tada jam įgilo nagus”.  
 

*

Anusė nuliudo ir susigraudino, 
Atminus jog brolio nustojo; 
Motiejus ją žodžiais meilingai ramino, 
Vienog širdyje pats raudojo.  
 
„Gal brolis dar gyvas — par ašaras tarė — 
Ir taip neužges jo žvaigždė: 
Jis brolius pakėlė, akis jiems atdarė, 
Ir jam — atgimimo garbė!”  
 

*

„Teisybė, jog Juozni garbė pirmutinė — 
Čia Goštautas senas prabilo — 
Vienog prisidėjo nemaž ir Marinė, 
Jog mūsų tėvynė sukilo.  
 
Be jos Juozas būtų vien Kauną žinojęs 
Ir mokslo aukštesnio nematęs, 
Su norais vienais gal sau būtų miegojęs, 
Tikros Lietuvos nesupratęs.  
 
Ir ji, juk kaip Juozas, karštai numylėjo 
Garbingąją Vytauto šalj, 
Ir ji už tėvynę nemaž nukentėjo 
Ir šiandien pagrjžti negali!”...  
 

*

„Kodėl tai jų Dievas surišt nenorėjo? — 
Atsiliepė Tumo pati — 
Taip būti laimingi abudu galėjo! 
Dabar skiria upė plati”.  
 

*

„Taip Dievas Aukščiausis turėjo žadėti — 
Nuliūdęs Motiejus atsakė — 
Visur išrinktieji daug turi kentėti; 
Juk šviečia tik deganti žvakė!...  
 
Marinė neskundžias: ją sakant girdėjau, 
Kad mūsų apleido šalis: 
Man laimės gana - didį vyrą mylėjau, 
Kurs švies man žvaigžde par naktis!  
 
Nors žemiškas kelias ir jo, ir manęs 
Suvest niekados negalės, 
Vienog nors giesmė gal kada mus suves, 
Ir bus man gana tos garbės!”  
 

*

„Tikra tai tiesa — senas Goštautas tarė — 
Bus giesmėse Juozas garsus: 
Juk jis tai tėvynei akis atidarė! 
Juk jis tai sukėlė visus!  
 
Vienog ir Marinė ar daro mažai? 
Ar maž mus garbe ji apraitė? 
Paryžius ir Viednius ir Temzos namai 
Goduoja plačiai lietuvaitę!  
 
Dabar ji į Berlyną, rašo, atvykus; 
Ją vokiečiai gavo girdėti; 
Būk ciecoriui Vilhelmui taip ji patikus, 
Jog teikės su jąja kalbėti.  
 
Primint’ jam turėjo ji mūsų vargus!... 
Jo tėviška galia plati!... 
Bus vardas Vilaičio tarp mūsų garsus, 
Bet ir Marinė garsi!”  
 
Užbaiga
Poezijos mano brangiausi sapnai! 
Taip sunkūs, kaip mūsų laikai! 
Kiek kartų norėjau giedoti linksmiaus, 
O stygos vis verkė skaudžiaus!  
 
Tarp skausmų-vargų kas tylėti mokės, 
Nors nėra be skausmų garbės? 
Kad spaudžia krūtinę, aplinkui naktis, 
Kam ašaros skaudžios nekris?  
 
Kada gi ateis tie laimingi laikai? 
Ir ar jų sulauksme kada? 
Kad tautos tautų taip nesmaugs kruvinai! 
Kad savo visiems bus gana!  
 
Ieškoti garbės rijant brolišką šalį!... 
Didžiuotis iš savo galybės!... 
Taip jausti ir veikti tik žvėrys tegali; 
Ar jiems pavydėt tos didybės?  
 
Kame Išganytojo mokslas brangus? 
Kur meilė? Jos trokšta širdis. 
Nebėra!... Išnyko kaip sapnas gražus! 
Ir vėlai kaip pirma naktis.  
 
Kodėl gi teisybės nemyli taip žmonės? 
Kodėl nėra meilės ant žemės? 
Kodėl tai vieni čia vaidai ir karionės? 
Kodėl taip Dangus čia aptemęs?  
 
Bet amžių baisi Nemozyda užslinks! 
Ji eina kaip Dievo rūstybė. 
Galingą pirmiausiai gal sau išsirinks: 
Prieš ją krito Romos galybė.  
 

*

Giedota kitaip. Giesmės meilei tarnavo, 
Nes žmonės ieškojo tik savo, 
Nes tautai tauta kalavijo aštraus 
Nerodė kasdieną baisaus. 
 
Laikai bus kiti. Užgiedosiu tada 
Ir aš gal ne taip kaip ligi šiolei. 
Užgims apie Vaičių poema antra; 
Neras ten dejavimų broliai.  
 
Przypisy:

1. diduomenė — labiausiai gerbiami, vyresni žmonės. [przypis edytorski]

2. salionas (pranc.) — būrelis žmonių, nuolat susirenkančių privačiuose namuose ir svarstančių politikos, meno, literatūros klausimus. [przypis edytorski]

3. ant galo (lenk.) — pagaliau. [przypis edytorski]

4. išsimokinti — sen. išmokti. [przypis edytorski]

5. karionė — karas. [przypis edytorski]

6. ateiga — ateitis. [przypis edytorski]

7. užganėdinti — patenkinti. [przypis edytorski]

8. atsakantis (lenk.) — tinkamas. [przypis edytorski]

9. mislis (sl.) — nuomonė, mintis. [przypis edytorski]

10. sergėtis — saugotis. [przypis edytorski]

11. įtekmė — įtaka. [przypis edytorski]

12. sopulys — skaudėjimas, skausmas. [przypis edytorski]

13. vaidelotas — senovės lietuvių ir prūsų pagonių vyresnysis žinys. [przypis edytorski]

14. guronas - kalva, kęsa, kupstas. [przypis edytorski]

15. gyvata — gyvybė, buvimas. [przypis edytorski]

16. šiaurys — šiaurės vėjas. [przypis edytorski]

17. drūtėti — stiprėti. [przypis edytorski]

18. brukti — kišti. [przypis edytorski]

19. Aniols (lenk.) — angelas. [przypis edytorski]

20. vadinti — čia: kviesti. [przypis edytorski]

21. dūma (brus.) — mintis. [przypis edytorski]

22. linksmesniai — dab. Linksmiau. [przypis edytorski]

23. be malonės - negailestingai. [przypis edytorski]

24. [przypis edytorski]

25. liuosybė — laisvė. [przypis edytorski]

26. kvartapijonas — fortepijonas. [przypis edytorski]

27. Souvenir — Valse Souvenir par F. Hermann. [przypis autorski]

28. valčius — šokis, valsas. [przypis edytorski]

29. pamislyti (sl.) — pagalvoti. [przypis edytorski]

30. valandrodis — dab. laikrodis. [przypis edytorski]

31. sauvaras — samovaras [przypis edytorski]

32. Pravadai — pirmas sekmadienis po Velykų, Atvelykis. [przypis edytorski]

33. paliktų — čia: liktų. [przypis edytorski]

34. liuosas — laisvas. [przypis edytorski]

35. sartas — raudas, šviesiai bėras. [przypis edytorski]

36. sartokas — šviesiai bėras arklys. [przypis edytorski]

37. Suma — pagrindinės giedotinės mišios, laikomos ppr. šventadienio vidurdienį. [przypis edytorski]

38. krapyla — šluotelė kam šlakstyti, šlakstyklė. [przypis edytorski]

39. visagalė — visagalybė. [przypis edytorski]

40. nedėlė (lenk.) — sekmadienis. [przypis edytorski]

41. dūšia (sl.) — siela. [przypis edytorski]

42. skilvys — pilvelis, skrandis. [przypis edytorski]

43. pradalgė — dalgiu ar mašina vienu kartu pjaunamas ievos ar javų ruožas. [przypis edytorski]

44. žydžia — sen. Žydi. [przypis edytorski]

45. išnašiai — aiškiai matant. [przypis edytorski]

46. dūmoti (brus.) — galvoti, mąstyti. [przypis edytorski]

47. vadžioti — griežti melodijas. [przypis edytorski]

48. giedroti — būti giedram. [przypis edytorski]

49. žvangutis — mažas skambalėlis, gėlė. [przypis edytorski]

50. balsimas — balzamas. [przypis edytorski]

51. gydą — trump. gydantys. [przypis edytorski]

52. kliasa (lenk.) — klasė. [przypis edytorski]

53. iš aukšto —išdidžiai. [przypis edytorski]

54. Kirkšnovė — upė Raseinių rajone. [przypis edytorski]

55. ryliuoti — linksmai dainuoti. [przypis edytorski]

56. dabintis — puoštis. [przypis edytorski]

57. apsalti — pasidaryti saldžiam. [przypis edytorski]

58. gaivalas — gyva būtybė, pada ras. [przypis edytorski]

59. Karadzič — Stephanovič Karadzič (orig.) — garsus serbų poetas. [przypis autorski]

60. Dobrovski, Šofarike — Dobrovskis ir Šofarikas, garsūs slavų ir ypatingai čekų praeigos tyrėjai. [przypis autorski]

61. Deake — Pranciškas Deakas, garbingiausias kariautojas už vengrų liuosybę. [przypis autorski]

62. Moldava — Moldova, upė Rumunijoje. [przypis edytorski]

63. spėkos — jego. [przypis edytorski]

64. dėvėja — dab. dėvi (nuo dėvėti). [przypis edytorski]

65. audėja — kas audžia, audimo darbininkė. [przypis edytorski]

66. ant vėjo — čia: veltui. [przypis edytorski]

67. Piastai (lenk. Piastowie) — pirmoji istorinė lenkų karališkoji dinastija. [przypis edytorski]

68. Boleslovas — kalba apie Boleslovą Narsųjį, pirmąjį karūnuotą Lenkijos karalių. [przypis edytorski]

69. savo liežuvio — savo gimtosios kalbos. [przypis edytorski]

70. smertis (brus.) — mirtis. [przypis edytorski]

71. liuosybė — laisvė. [przypis edytorski]

72. įstabu — greitai pastebima. [przypis edytorski]

73. dūšia — siela. [przypis edytorski]

74. piktadėjas — piktadarys. [przypis edytorski]

75. visotinyčia — visuomenė, švietiškasis pasaulis. [przypis edytorski]

76. Varpas — literatūros, politikos ir mokslo mėnesinis (kurį laiką — dvimėnesinis) laikraštis, ėjęs nuo 1889 m. sausio mėn. iki 1906 m. Tilžėje ir Ragainėje. [przypis edytorski]

77. pavadinti — čia: pakviesti. [przypis edytorski]

78. ateiga — ateitis. [przypis edytorski]

79. Virchovas – Rudolfas Virchovas, vokiečių gydytojas, antropologas, biologas. [przypis edytorski]

80. gema — gimsta. [przypis edytorski]

81. mislė (brus., lenk.) — mintis. [przypis edytorski]

82. usnis — piktžolių rūšis. [przypis edytorski]

83. surėdymas — sukūrimas. [przypis edytorski]

84. Rymas (lenk.) — Roma. [przypis edytorski]

85. platburnis — plačiaburnis, šnekus. [przypis edytorski]

86. atsigerinti — atsidėkoti. [przypis edytorski]

87. gymas (sl.) — himnas. [przypis edytorski]

88. užturėti — sulaikyti. [przypis edytorski]

89. L’Absence — Romance saus l’aroles. com. par (i. Kar. Ta). [przypis autorski]

90. rūstus — piktas. [przypis edytorski]

91. žiemys (tarm.) — šiaurys, šiaurės vėjas. [przypis edytorski]

92. rytys — rytų vėjas. [przypis edytorski]

93. Grigo ratai — Didieji Grįžulio Ratai, žvaigždynas. [przypis edytorski]

94. Sietynas — žvaigždžių spiečius Tauro žvaigždyne. [przypis edytorski]

95. rarotos — ankstyvosios mišios per Adventą. [przypis edytorski]

96. paliaukime — baikime. [przypis edytorski]

97. pranokėjas — pirmtakas. [przypis edytorski]

98. užvis — trump. už visus. [przypis edytorski]

99. kastinė — iškasta duobė, kūdra. [przypis edytorski]

100. būriškai — kaip būras. Būru buvo vadinamas Mažosios Lietuvos valstietis lietuvis. [przypis edytorski]

101. Omieras — Homeras, sen. graikų poetas. [przypis edytorski]

102. gegzametras — hegzametras. lit. metrinio eiliavimo forma, kur eilutė susideda iš šešių pėdų — daktilių ir spondėjų: K. Donelaičio „Metai” parašyti hegzametru. [przypis edytorski]

1 2 3 4 5 6 7 8 9
Idź do strony:

Darmowe książki «Tarp skausmų į garbę - Maironis (darmowa biblioteka cyfrowa .txt) 📖» - biblioteka internetowa online dla Ciebie

Uwagi (0)

Nie ma jeszcze komentarzy. Możesz być pierwszy!
Dodaj komentarz