Lietuvaitės - Liudvika Didžiulienė-Žmona (biblioteka techniczna online .TXT) 📖
Komedia pisarki litewskiej Liudviki Didžiulienė (pseud. lit. Žmona) „Lietuvaitės” — jest to fragment codzienności litewskiego dworku z początku zeszłego stulecia.
Spokojne życie dworku zostaje zakłócone pomysłem Pani Dworu (żony p. Karklinskiego), która chce wydać swe córki za mąż. Panny się starzeją, a narzeczeni wciąż mijają dworek bokiem. Pani Domu pokłada wszelkie możliwe starania, by osiągnąć zamierzony cel, czy jednak się opłaci?
- Autor: Liudvika Didžiulienė-Žmona
- Epoka: Modernizm
- Rodzaj: Dramat
Czytasz książkę online - «Lietuvaitės - Liudvika Didžiulienė-Žmona (biblioteka techniczna online .TXT) 📖». Wszystkie książki tego autora 👉 Liudvika Didžiulienė-Žmona
Padėk, Juziene, padėki
JUZIENĖKad jau taip labai panytės norite... Galiu ir padainuot.
MUNIA, JANCIA IR MILCIADainuok, dainuok! Ir mes padėsime!
JUZIENĖDar, Juziene, daugiau, daugiau!
JUZIENĖNegaliu dainuot, darbas laukia...
MUNIA, JANCIA IR MILCIANors vieną, Juziene!
JUZIENĖGraži dainelė! Ir pirmoji ir antroji! Gal dar mokate daugiau?
ULIUTĖAš moku, panytės, ir dėdienė34 moka.
MUNIA, JANCIA IR MILCIADainuokite, dainuokite!
JANCIAMes greit užmiršime, reikia užrašyti!
MUNIABūtinai užrašyti!
Ir čia graži daina, dainuokite toliau — aš rašau.
JUZIENĖMan reikia prie darbo
Uliut! Toliau: «Ko gi skauda man širdelė».
ULIUTĖŠi daina dar nauja. Parašė ją vienas kunigas, dabar jis jau vyskupas esąs...
MUNIA, JANCIA IR MILCIAVyskupas???
MUNIAVyskupas tą dainą parašęs? Reikia užsirašyti, kad nepamirščiau. Pritiks prie progos apie tai pakalbėti. O kaip tas, Uliut, vyskupas vadinasi?
ULIUTĖKad aš, panyt, neatmenu — Juzienė žino.
MUNIAAha, Juzienė žino. Paklausiu. Dainuok toliau, Uliut!
Uliut! Uliut! Ponia šaukia!
Neik, Uliot, dainuok daugiaul
Uliut! Ar ateisi, tu!
Ir iš jų galima ką nors sužinoti... Nors kokią dainelę... Tu, Jancia, turi gerą ausį ir neblogą balsą: išsimokyk gerai šitą ir dar bent kelias daineles.
JANCIAGana jau, gana! Nusibodo visos tos dainelės — fe!
MUNIAKas tau? Lietuvaitė ir nemėgsti dainuoti? Taip netinka...
JANCIANusibodo, sakau! Plėškite jūs sau gerkles, jei jums patinka! Aš neapkenčiu tų lietuviškų dainų!
MILCIAŠtai tau! Lietuvaitė neapkenčia lietuviškų dainų. Kai ištekėsi už lietuvio, reikės jam padainuoti... Taip, taip, Jancia, dainuosi tu, dainuosi! Sako, lietuviai labai mėgstą dainas... Atvažiuos vyro broliai, sesutės, tėvai; dainuos jie, reikės ir tau dainuoti — tai bent paprask iš anksto...
JANCIANeerzink tu manęs, man ir taip baugu, pamanius: tėvas sermėgotas35, vyžotas36, didelėmis rankomis, motina nuometuota, storu sijonu, sustyrusia prijuoste... Rūsti, prasta mano anyta... Uu! Uu!
Kas gi gali mane ar tave priversti su jais pasipažinti? Kas tarp mūsų yra bendro? Čia žmonės apšviesti, inteligentai, o ten?
JANCIAInteligentų tėvai, broliai...
MUNIATė-ė-ė-ė-vai.... Bro-o-o-liai, sermėgiai ir gana! Nei jų pažint, nei žinot!
JANCIALengva pasakyti: nei žinot, nei pažini! Bet gi pavardė lengvai liudys...
MILCIAPavardė, pavardė! Uu! Kokia negraži. Ža-ga-ras, Sta-ga-ras rodo pirkta i Munią ir Jancią. Ža-ga-rie-nė, Sta ga-rie-nė. O vaikai bus Žagariukai, Stagariukai, Stagariukai, Žagariukai
Liaukis jau. gana!
MUNIAIr ko čia dar dėl nieku! Purtintis ir raukytis dėl pavardės! By tik jie patys butu gražūs vyrai!
JANCIAO, jie gražūs, labai gražūs!
MILCIAAr tau dėdė Jonas sakė?
JANCIAKą dėdė Jonas sako, nelabai aš klausau. Bet aš pati mačiau — abudu gražūs!
MUNIA IR MILCIAMatei? Tu, tu matei?!
JANCIATaip, mačiau, pernai per Kriaunas važiuodama. Kol arkliai pasilsėjo, aš vaikščiojau apie37 bažnyčią, o jiedu tenai stovėjo.
MILCIAMatai kokia tu esi! Matei ir nieko mums apie tai nepasakei.
JANCIAKą ten pasakosi! Paklausiau žmonių, kas tiedu per vienu? «Žagaras, Stagaras», sako! Numojau ir užmiršau. Kas man rūpi tokie Žagarai ar Stagarai!
MUNIAKvaila gi tu kvaila! Tokią gerą progą praleist ir nesusipažint! Ar tu nežinai, kas tai yra lietuviai? Jau mūsų poetas Vincentas kol aprašydamas lietuvių būdą pasakė: «Litwin, kiedy szczery, jak wosk topnieje» Ir teisingai pasakė: Lietuvis tai minkšta medega38. Iš jo ką norėsi padarysi: vokietį, lenką, gudą, totori, ką tik nori!
JANCIA IR MILCIACha, cha, cha! Ką tik nori: gudą, totorį! Cha, cha, cha!
Oi, Munyte, kokia tu juokdarė!
Aš kalbu ne dėl to, kad jums juoką padarius, bet dė lto, kad žinotumei, kaip esti ir kaip gali išeit visa išmintingai darant.
JANCIAGali būt, gali būt; tu išmintingesnė, tu daug daugiau už mus žinai. Bet gi tos pavardės... Oi, tos pavardės! Tokios jau!
MUNIAKaip lengva perdirbti lietuvį — taip lengva perdirbti ir jo pavardę. Imkime: Brazdžionis, Mikonis, — atmetus gailinę — «is» bus italai: Mikoni, Brasdžioni. — Paimlioms, Katilionis — vėl, bent ką atmetus, bent ką pridėjus bus: Katillon, Palliulion — prancūzai. Arba: Einorius, Bundorius — Einer, Bunder — vokiečiai, tikri vokiečiai!
MILCIATaip, taip, gana gražios pavardės, bet ką to iš tokio Žagaro ir Stagaro ištaisysi?
MUNIALabai lengva: Žagariewicz, Stagariewicz.
JANCIAJau ne! Ne! Kai tik pavardė ant «wicz» baigiasi, tuojau žymu, kad lietuvis.
MUNIAJau žinau: pan Žagarski, pan Stagarski — ką?
MILCIA IR JANCIAGražiai, tikrai gražiai skamba! Munyte!
MUNIASakoma — Maryt, o ne Manyt — atminkite.
JANCIATaip, taip! Maryt, kokia tu gudri! Kaip tu visa greit sumeti!
MILCIABet sakykite, kaip permainius pavardės gyventi Lietuvoje? Visi juoksis...
MUNIAKas gi privers jus čia gyventi? Ar negalima bus išsikelti už Uralo, už Baikalo, ant Amūro, kur patinka — pasaulis platus!
MILCIATiesa, pasaulis platus, bet toks lietuvis ar panorėtų, ar sutiktų kur ten už Uralo, už Baikalo kraustytis.
MUNIAO! Be abejo sutiks. Tam jisai ir lietuvis. Aš jau apie tokiuos girdėjau, lengvai duodasi už nosies vedžioti.
JANCIA IR MILCIAChi! Chi! Chi! Duodasi vedžioti. Tai juokai. Chi! Chi! Chi!
MUNIAGana jau tų juokų! Reikia padaryti bent vieną repeticiją. Na, Jonyt, sėsk prie fortepijono, mes, Maryt, taisykime kakarines40.
Tėtušis, tėtušis! Meilinasi prie jo, glosto jį, bučiuoja...
KARLINSKASKą aš matau? Ką aš matau!? Komedijas taisote, tikras komedijas!
MUNIANe komedijas, tetuši!.
MILCIAMes lietuvaitės!
JANCIAMes lietuvaitės!
KARLINSKASIr kas iš jūsų dedas! Kas dedas! Ir tai vis dėlto, kad privilioti kokį ten klapą41 studentą.
MUNIATetušėl, studentas jau nebe klapas, jis jau...
KARLINSKASTaip, taip, nesant žuvies geras ir vėžys. Tik kažin ar pasiseka...
MUNIAŠį kartą pasiseks... Tikrai pasiseks. Tik jus su mama netrukdykite... Jei jums kas nepatiks, ar netaip matysis — nuduokite, lyg ir nematote, žodžiu, visai atsidėkite ant mūsų42.
KARLINSKASAnt jūsų atsidėti?
MUNIATaip, mes visa gerai išvesime.
KARLINSKAS KARLINSKASAr taip? Ar gi jus galėjote iš tikro ką nors rimto sumanyti?
MUNIA, MILCIA IR JANCIALabai rimto, labai rimto!
MUNIAMes, tėtušėli, darome repeticijas, dainuojame. Prašom paklausyti. Jancia tikrai gražiai dainuoja,
JANCIAPanytės! Svečiai atvažiavo.
MUNIA, JANCIA IR MILCIASvečiai?
JANCIAAr dar toli?
ULIUTĖDar toli, tik ant kalno užvažiavo.
Padūko, ar ką — imt dabar ir atvažiuot! O čia dar niekur nieko! Ir kas tai matė?! Taip anksti rytol.. Ir kaip buvo prašyta, kaip aiškiai prašyta, sakyta tam asilui dėdei Jonui, kad juodu pas save užtūrėtų43... Kad lauksime po pietų... Ir ko čia dabar griebtis? Kas pradėt! Uliutei Uliut, greit nupink man rožių su rūtomis vainiką — greitai, greitai!
MILCIAMan gi iš vosilkų44! Skubink! Skubink!
ULIUTĖDievulėliau mano, kur gi dabar vosilkų pririnksiu!
Greičiau, Ule, greičiau!
JANCIAMan keletą aguonų raudonųjų paskynus atnešk. Greitai!
Grėblį man atnešk! Grėblį! Mano kambaryj pastatyk!
ULIUTĖKą, panyt, grebenes?
MILCIAGrėblį, tu varna, grėblį, sakau!
KARLINSKASNa, komedijos tai komedijos!
JUZIENĖViešnios atvažiavo!
Ne svečiai? Viešnios?
JUZIENĖO kaip-gi — viešnios: panelės Balinskaičios ir Žalinskaičių viena.
MUNIA, JANCIA IR MILCIAO kad jas kur tuoj! O kad jas!
MUNIAVisą pieną sugadins!
JANCIAVisas efektas pražus!
MILCIAKas dabar bus? Kas bus?
KARLINSKASUu... Komedija, tai komedija!
Mūsų nėra namie. Greitai Juziene!
Ar ir pono nėra namie?
MUNIANėra, nėra! Eik greičiau!
O ponia?
MILCIAPonia serga.
MUNIANe, ne! Ne! Dar norės prilankyti. Visi išvažiavo! Nieko nėra namie! Nieko!
JUZIENĖNieko nėra namie! Nei panelių, nei pono, nei ponios; visi išvažiavo! Išvažiavo!
Man jau ir skambint nusibodot Tarytum girdėjos — važiavo. Kažin Munia darželyj ką veikia? keliasi, eina prie lango Cha, cha, cha! Ji laukia rūteles laistydama... Eina prie veidrodžio, apžiūrėti savo gražius baltus rūbus — vaikštinėja, rūžosi Uu! Kaip nuobodu laukti! Cit! Vėl darda. Bene jie važiuoja? Eioa prie lango Jau ant galo45!
Prašau, prašau! Rodydama Jancią Mano sesuo — Jonytė.
Nors netikėti, bet mieli svečiai!
BALYSSu didžiausiu džiaugsmu skubiname pasipažinti su tamstomis.
KAZYSKaip malonu keleiviui atrasti tyruose oazę, o ant tos oazės puikiausios painios!
JANCIAKaip gražiai tamsta kalbi...
MUNIATuojau matyt žmogus inteligentas...
KAZYSAčiū už komplimentą.
JANCIAŠi kraštą teisingai galima prilyginti tyrams: liūdnas, tamsus...
BALYSKraštas turįs tiek gražių panelių — negali vadintis tamsus...
KAZYSTamstos apšviečiate jį kaip aušrinės žvaigždelės. Mes apie tamstų darbus girdėjome.
MUNIAMūsų norai geri, gal ką ir padarytumėm, bet mes... Suristos... Suvaržytos... Jeigu ką ir darome, tai slapta, tylomis, kad nebūtų nesmagumų, barnių...
BALYSTamstas persekioja kaimynai?
KAZYSTėveliai tamstas bara?
MUNIAIr tėveliai ir kaimynai persekioja mus, litvomanėmis46 vadina ir taip toliau... Sunku
Uwagi (0)