Darmowe ebooki » Komedia » Lietuvaitės - Liudvika Didžiulienė-Žmona (biblioteka techniczna online .TXT) 📖

Czytasz książkę online - «Lietuvaitės - Liudvika Didžiulienė-Žmona (biblioteka techniczna online .TXT) 📖».   Wszystkie książki tego autora 👉 Liudvika Didžiulienė-Žmona



1 2 3 4 5 6
Idź do strony:
Liudvika Didžiulienė-Žmona Lietuvaitės

 

Ta lektura, podobnie jak tysiące innych, jest dostępna on-line na stronie wolnelektury.pl.

Utwór opracowany został w ramach projektu Wolne Lektury przez fundację Nowoczesna Polska.

ISBN 978-83-288-3181-0

Lietuvaitės Strona tytułowa Spis treści Początek utworu VEIKSMAS I VEIKSMAS II VEIKSMAS III PAVEIKSLAS I PAVEIKSLAS II Przypisy Wesprzyj Wolne Lektury Strona redakcyjna
Lietuvaitės 3 veiksmų 4 paveikslų komedija
Veikėjai Karklinskas — Uogėnų dvaro savininkas. Judita — jo žmona Munia — jų duktė Jancia — jų duktė Milcia — jų duktė Balys žagaras — studentas Kazys Stagaras — studentas Damukas Goreckis — 40 metų jaunikis, Karkilinskų kaimynas Romukas Zaleskis — 42 metų jaunikis, Karkilinskų kaiminas Juzienė — Karklinskų «gaspadinė» Uliutė — tarnaitė
Laikas — dabartis. Vieta — Karklinskų dvaras.
Przyjaciele Wolnych Lektur otrzymują dostęp do prapremier wcześniej niż inni. Zadeklaruj stałą wpłatę i dołącz do Towarzystwa Przyjaciół Wolnych Lektur: wolnelektury.pl/towarzystwo/
VEIKSMAS I JUDITA
valgomajam kambaryje sėdi su mezginiu rankose

Na, tai šį kartą apsiėjo be audros. Senis nei nepajuto, nei nenumanė mūsų šutravimos1, mūsų ruošimos... Ai, kaip gerai! Kaip gerai pasisekė! susimąsto Bet... Bet... Kaip bus su pinigais? Kur aš gausiu be jo? Graibiau, graibiau kur galėdama, dabar priėjo prie to, kad niekas man nebeduoda, niekas nebeskolina susimąsto — reikės senį maldauti, reikės verkti, raudoti, alpti... Ką jau daryti: reikia, tai reikia! Toks jau mano likimas.

KARLINSKAS
įbėga pasišiaušęs, supykęs, rėkdamas iš tolo

Na, ir kas, kas čia dabar dedasi?! Ras čia dedasi?! Sujudimas, sukrutimas visuose namuose, laksto visi kaip pasiutę! Laukan prie darbo niekas neina — o čia rugiai bira — pražūtis! Pražūtis!

JUDITA
pasikėlus artinasi prie jo, meilindamasi glosto jį

Nieko širdyte, nieko dūšyte2, nepyk, nesirūstink taip labai, aš liepiau... Ai... Mat... Yra čia toks reikalas... Reikalas...

KARLINSKAS

Reikalas? Koks gi reikalas?

JUDITA
nedrąsiai

Atvažiuos pas mus keletas svečių... norėčiau juos žmoniškai priimti.

KARLINSKAS
piktai

Vėl ko, vėl dar ko? Svečiai ir svečiai be galo, o jei ne svečiai, tai pati važinėji su savo dukrelėmis ir taip toliau, ir taip toliau! O prireiks pinigų...

JUDITA
skubiai pertraukdama jo kalbą

Prireiks dūšyt, prireiks širdyt, bet nedaug, nedaug — šimtelį duosi ir gana bus; žinai, aš ir su nedaugeliu apsieinu3, bet ko reikia, tai jau reikia...

KARLINSKAS
piktai

Jūsų reikalams nei galo nėra, tik ūkį baigiate pustėti4!

JUDITA

Žinok, girdyt, kad ką darau, darau tai mūsų vaikų labui.

ULIUTĖ
praveria duris ir įeina vidun

Ponai, gaspadorius prašo.

KARLINSKAS

Pasakyk, kad tuojau einu

nori eiti. Uliutė išeina JUDITA

Palauk, palauk, turiu baigti svarbią kalbą.

KARLINSKAS
paėmęs kepurę

Žinau, žinau, nieko svarbaus.

nori eiti JUDITA
užstodama kelią

Nieko svarbesnio mums negali būti, kaip vaikų reikalai; apie tai ir noriu su tavim rimtai pakalbėti.

KARLINSKAS

Ačiū už tai, tiek kartų jan kalbi man ir vis tą patį; nenoriu nei klausyti — gaila laiko!

nori išeiti JUDITA
karčiai

Žinau, žinau, kad nuobodu tau klausyti kai kalbu apie vaikus; tėvas tu, tėvas. Argi užmiršai, kad Muniai jau trisdešims penki metai, Jancia tik dviem metais už ją jaunesnė, o Milda kitimet5 trisdešimtus pradeda... Reikia pagalvot, reikia nuspręsti kas bus, kur jas padėti...

KARLINSKAS

Hm... Kur padėti? Kur padėti? Didelis klausimas — kur jas padėsi? Mergaitės išdykusios, tinginės, visai blogai išauklėtos...

JUDITA
piktai

Ta man prikaišiosi blogą mergaičių išauklėjimą?!. Tu drįsti man išmetinėti6!? Nelaikiau prancūzės septynerius metus, nelaikiau muzikanto penkerius metus. Bet ko jos nemoka? Prancūziškai kalba, nors Paryžiun vežk. Nebus gėdos. Fortepijonu skambina, net miela klausyti, ir ko tau daugiau reikia?!.

KARLINSKAS

Aš tiek težinau kiek mano pinigų prancūzė su muzikantu išsivežė, o kokia iš to mergaitėms nauda — nežinau ir nenumanau.

JUDITA

Taigi, mat, nežinai, nes tau tai nerūpi, nes visai to nežiūri, tik prasimanai sau, tai to trūksta, tai to netenka7 ...

KARLINSKAS

Oi, netenka tai netenka...

JUDITA

Ir ko joms bent netenka? Mergaitės gražios, mokytos. Ir ko bent trūksta?

KARLINSKAS

Trūksta tai trūksta, tarp mūsų kalbant, daugelio trūksta — bet ko, tai ir aš pats nežinau. Tik numanau, kad mergaitės turėtų būti kitokios, ir kad geros iš jų būtų moterys — turi būti kitoniškai8 auklėtos. Tūri būti...

JUDITA
pertraukdama kalbą

Visa bus gerai, visa bus gerai, tik reikia pasirūpint greičiau išleisti jas už vyrų — norint gi išleisti, reikia bent kiek tuo rūpintis, reikia nors vakaro, baliaus...

KARLINSKAS
pertraukdamas

Taip, taip, baliaus, vakaro, baliaus... Ūžėte, ūžėte anais metai, net visą mišką vėjais paleidote, o kas iš to? Tikėjais Goreckio — niekai! Tikėjais Zaleskio — niekai! Ant galo9 sumanei Varšuvon mėsėdes10 dukreles vežti...

JUDITA

Varšuvoje negailėjau nei žygio, nei pinigų — visa dariau, kas gerai motinai pridera daryti. Jau, matyt, grafas Zigmantas ištikrųjų manė apie dukrelę, bet tu visa surikdei11.

KARLINSKAS

Aš? Aš surikdžiau?

JUDITA

Žinoma, tu surikdei! Rašau kartą — pinigų! Rašau kitą — pinigų! Tu vis tyli. Prašau, pagalios12 maldauju: pinigų! pinigų! Štai ir atsiuntė — tris šimtelius! Ką tu Varšuvoje nuveiksi su tais trim šimtais? Ir prisiėjo13 grįžti namo nesulaukus galo. O namo sugrįžusi - ką turiu? Nei valios, nei balso, gi vietoj pritarimo, vietoj pagalbos tik kliūtis ir pasipriešinimas; vietoj padėkos — tik rugojimai be galo... gailiai. Nelaiminga aš moteriškė patekus tokiam despotui, tokiam šaltam egoistui! Ir kaip aš pirmiau nemačiau tol kaskart gailias Nelaiminga aš ir nelaimingos mano dukrelės, teksjoms, nabagėms14, žilą kasą sunešioti!

gailiai randa KARLINSKAS
suminkštėjęs artinasi prie jos

Ko gi čia taip labai įsigailinai? Aš gi joms nieko blogo nedarau... Aš gi joms ne priešas... Nutilk, nutilk, prašau; tik pagalvok, ką aš dabar galiu, iš kur man gauti pinigų? Miško nebėra, kviečiai ant kelmo parduoti, o čia bankas neapmokėtas, Mauša lenda skolos, Ickus lenda skolos — juk darbininkus reikia samdyti — be pinigų...

JUDITA
pertraukia verkdama

Nenervuok manęs savo lokais, Maušais ir biesais15 ! Nekrimsk manęs! balsu rauda Hu, hu, hu...

KARLINSKAS
visai atsileidęs, ima ją už rankos, glosto žmonos veidą

Miela mano dūšyte, nusiramink jau, nusiramink, kam čia tos scenos? Gaila sveikatos!

tuo tarpu duryse pasirodo vienos panelės gaiva JUDITA
silpnu balsu

Ai, vandens.

KARLINSKAS
paduoda vandens stiklinę, kiša prie burnos

Nusiramink, Judit, nusiramink, mergaitės išgirdusios nusigąs...

JUDITA

Būtinai reikia mergaitėms vyrus parūpinti. Reikia pabandyt... Gera proga...

KARLINSKAS
nudžiugęs

Ką? Ką? Ar kas naujo? Sakyk, girdyt, aiškiai, kaip? Kas? Kur?

JUDITA

Taigi mat... Kaip čia tau pasakius... Atvažiavo pas gimines viešėti baigę šiemet mokslus du studentai...

KARLINSKAS
nustebęs

Studentai, sakai? Studentai? Kur jie gyvena? Kaip vadinas?

JUDITA

Vieši Aukštakalniuose — ponai: Žagaras ir Stagaras.

KARLINSKAS
pašoksta įnirtęs

Ką? Ką? Ką pasakei? Tai šitie, šitie mužikų vaikai! A kad tu nesulauktum!

Pakelia kumštį aukštyn, paskui suduoda i stalą JUDITA

Pamažu, pamažu... Dagi čia niekur nieko... O gal dar toks inžinierius ar toks juristas16 nei nepanorėtų jau nebejaunų ir neturtingų panelių...

KARLINSKAS
priėjęs prie jos

Ką sakai? Ką? Jis drįstų nepanorėti, jis galėtų nepanorėti mano vaiko?! Niekados! Niekados! Tai aš nepanorėsiu, kad mano anūkai būtų mužikai, kad mano duktė apsirišus nuometu, kaip sakoma — marčia martautų... Niekados! Niekados! Greičiau man galvą nukirskite!

JUDITA

Nutilk, nerėkauk, bent ramiai apgalvok, kaip čia gali išeiti... Tik paklausyk: pasipažis17, pradės buvot, o toliau, toliau — gal ir įsimylės. Pamatys vienas, pamatys kitas — ir manys sau: tos Karklinskiūtės tai ne bet kas; studentai pas jas buvoja, studentai jas daboja18. O tu kalbėk ką sau nori, studentai žmonės šviesūs, inteligentai, prie to jie dabartiniu laiku madoje. Daugelis jų nori, daugelis dėl jų rungiasi, taigi pamatys vienas, pamatys kitas...

KARLINSKAS
pertraukdamas kalbą

Taigi, pamatęs vienas — kitas, kapt už vienos, kapt už kitos! griebia pačią glėbio Ot taip kalbėt tai kas kita. Studentai kitus paragins. Studentai pakurstys! Cha, cha, cha! Pakurstys!

juokiasi abudu
tuo tarpu tarpduryje pasirodo galvos dviejų panelių, pro kitas duris įeina Uliutė ULIUTĖ

Ponai, gaspadorius prašo.

KARLINSKAS

Aha, einu, einu!

eina JUDITA
pasivydama

Pinigų bus?

KARLINSKAS

Bus, bus.

išeina JUDITA
praverdama duris, iš kurių matėsi panelių galvos

Eikite čia, dukrelės!

atbėga visos trys Karklinskiūtės viena paskui kitą, prieš motiną pritūpdamos MUNIA, MILCIA, JANCIA

Klausome, mamyte!?

JUDITA
eina prio kanapos ir sėda

Gerai eina, tėvuką prikalbėjau — pinigų duos. Studentus užkviesti leidžia. Pasilinksminsite mano dukrelės!

MUNIA, MILCIA, JANCIA

Oi, kaip gerai, mamyte, gerai!!! Koks džiaugsmas! Kaip gera mamytė!

glaudžiasi visos prie motinos, Judita glosto jas JUDITA

Aš savo padariau. Dabar darykite jūs kaip išmanote; man lieka rūpestis apie balių;

1 2 3 4 5 6
Idź do strony:

Darmowe książki «Lietuvaitės - Liudvika Didžiulienė-Žmona (biblioteka techniczna online .TXT) 📖» - biblioteka internetowa online dla Ciebie

Uwagi (0)

Nie ma jeszcze komentarzy. Możesz być pierwszy!
Dodaj komentarz