Mindaugas - Vincas Kudirka (jak przeczytać książkę w internecie .TXT) 📖
Krótki opis książki:
Mindaugas jest to tragedia przedstawiająca dzieje średniowiecznej Litwy.
Starania króla – tytułowego bohatera Mendoga – pokładane w utrzymaniu własnej władzy na rzecz dobra ojczyzny, gotowość służby swojemu krajowi i jego mieszkańcom. Miłość, czułość, wierność, zdrada, strach, obawa, złość przeplatają się jak uderzenia mieczy w walce o władzę, a zarazem godność i chwałę.
Przeczytaj książkę
Podziel się książką:
- Autor: Vincas Kudirka
- Epoka: Modernizm
- Rodzaj: Dramat
Czytasz książkę online - «Mindaugas - Vincas Kudirka (jak przeczytać książkę w internecie .TXT) 📖». Wszystkie książki tego autora 👉 Vincas Kudirka
panemunyj kur skamba.
Vienok ir tarpe jūsų man smagu.
Jus meilė debesis nelaimių skirsto,
Prie jūsų aš be baimės ir ramiai
Galiu užmigti. Motin! Neatsakai man?
RAGNYTĖ
Sūnau! Ar nori gerti? Vynas štai...
MINDAUGAS
Jau vyną šiandien gėriau ryto metą,
Prie mano krikšto.
RAGNYTĖ
Piktžodžiautojas!
MINDAUGAS
Trainaičiui
Nepasirodžius da žvaigždėms, apleisi
Sostapilę lietuvių. Vaišvilkiui
Nuneši mano šitą raštą — reikia,
Kad būt paduotas greitai ir slapčia,
Nesa viduj jo yr svarbus dalykas.
Jau mano norus Vaišvilkis pirma
Žinojo, taigi reikia tik paskubint.
Atmink, ką įsakau aš. Vargas tau,
Jei tu išdrįstum išakytą kelią
Mainyti! Vargas tau, pajudinus
Vašku užspaustą vietą! Te tau raštą.
RAGNYTĖ
šaly
Užmanymą Trainaičio žino jau... garsiai
Ar man anūką atimi? Tai bent gi,
Laimingo kelio vėlydams, išgerk
Iš tos taurės.
Mindaugas ima paduotą taurę, bet negeria; Ragnytė, luktelėjusi, klausia drebančiu balsu:
Išgėrei jau?
MINDAUGAS
susiduodams sau į kaktą
Ragnyte!
RAGNYTĖ
Ar niekad sąžinė tau kruvina
Neduos nurimti? Taurėje matai tu kraują?
MINDAUGAS
Besivaišinant, gėrimuos visuos
Aš niekad kraujo nematau, tik nuodus.
RAGNYTĖ
Parodysiu, kaip tave nuotaros
Apgauna: aš išgersiu iki pusės,
O tu į dugną.
MINDAUGAS
meta taurę ir sumuša
Motin! Ką sakei?
Šalin nuo manęs, taure prakeiktoji!
Tu sentėvių brangiausia dovana
Buvai; laikiau tave visad, kaip šventą,
Kaip liekanas vieninteles; nesyk
Putojai gėrimais saldžiais; pagimdė
Tave už jūrių kur sutirpusios
Krišpolą smiltelės; kiekart, vyno
Pilna, akis lietuvio žadinai,
Kad saulės spinduliai tavyj mirgėjo.
Trenkiu tave į žemę! Motina!
Ką pasakei? Iš kur neapkentimas?
lš kur ta pagiežia pasiutusi?
Norėjai mirt ir sūnų traukt į kapą.
RAGNYTĖ
Nubausk — nukęsiu, pajėgiu da tiek!
MINDAUGAS
A, taip! Norėtum nukentėjus bausmę,
Būt akyse žmonių kankintinė?
Bet aš nebausiu tų, kurie man nori
Užkenkti, o negali. Motin, būk
Rami... menkai užgautas...
RAGNYTĖ
Ne užgauti
Tave norėjau, tik užmušt tave!
išeina pasirėmus ant Trainaičio
MINDAUGAS
vienas
Tai viens esmi, vienui tik viens. Kovoti,
Žudyt, susekt pasikėsinusius.
Vienais nuodais vėdinti savo lūpas
Sukepusias, žąslais veržt kruvinais
Minias laukines liaudies — šitas mano
Gyvenims visas... Lūpos nesiskųs!...
Nežino, kad kenčiu. Jau nuo Trainaičio
Atsiliuosuosiu29: jį paims, apkirps
Ir klioštoriuj paliks. Nuo liaudies mane
Pridengia paslaptis. Aš krikščionis,
Kryžiokų matomas bičiulis. Laukit!
Neužilgo aš sutrempsiu dvigalves,
Klastingas baidykles tas. Žus visi jie!
Tikėjimas? Tai tuščias žodis tik.
Aš apsikrikštijau, nes man tuo tarpu
Tikėjimo reikėjo. O dabar,
Ar ne vis viena: ar tai būtų kryžius
Nuo popiežiaus, ar rusų cerkvėje
Paveikslai auksu gausiai apdaryti,
Ar tai mongolų mėnuo. Ricieriaus
Tikėjimas — tai kardas. Aldona štai
Ateina, reik iškvosti slėpinys,
Kas tas per viens kryžiokas paslaptingas.
įeina Aldona
Aldona! Vis tu apsiverkusi...
Turiu aplinkui ašaras tik vienas,
Durklus, nuodų taures, medaus žodžius!
Atleisk, išgąsdinau tave, taip smarkiai
Kalbėdamas. Aldona, tu drebi?
Pabalo tavo veidas. Štai, žiūrėki,
Nuodų taurė į žemę sumušta
Išgert norėjau... būčiau jau dabartės
Ilsėjęsis kape. Vienok mane
Sulaikė viltis, ištrenkė man taurę
Mintis tik apie tave! Žodį tark,
Aldona!
ALDONA
Viešpatie! Kentimas tavo
Ir tavo meilė manęs neprivers.
Be reikalo tik pertraukei man darbą,
Kurs mano liūdną dalį saldina.
Kada, sėdėdama merginų tarpe,
Prie žiburio, matau, kaip verpalai
Sidabro tęsiasi; kada dainelės
Klausau aš prigimtos — tai valandoms
Aš taip laiminga, jogei pasilenkus
Ant staklių ir besigėrėdama
Pražystančiomis ant audimo kvietkoms,
Užsimirštu aš savo širdperšą30...
Ik vėl neišsiverš atsidūsėjims
Ir vėl nepasirodys ašaros.
MINDAUGAS
Ar tu rami? Nenoriu aš matyti
Tave nurimusią! Laiminga tu?
Nenoriu aš, kad tu laiminga būtum!
Tegul gi tavo širdyje įvyks
Jausmų kova, tegul ją graužia
Rudis didžių kentimų, pakramta
Tegul ją drasko... Jeigu su kentimais
Esi perdaug jau apsipratusi.
Dar naują tau išrasiu — šiandien mirsi.
ALDONA
persigandusi
Meldžiu aš vardan Lietuvos dievų!
O viešpatie! Tik nežudyki manęs!
Bijausi aš mirties! Man viskas jau
Apreiškia mirtį!... Amžius mano trumpas.
Žiūrėk, žiūrėk, kaip aš išblyškusi,
Žymu rausvi ant veido karščio plėmai31,
Kaip stiklas žiba akys... Neužtruks
Pridengti kapo tyluma. Iš mano
Merginų ne viena, kalbėdama
Su manim, da nebaigus, ima verkti;
Kalbėti taikosi tyliu balsu,
Bijodama lyg, kad garsesnis žodis
Man nesudrumstų tylumos saldžios,
Kuri, tarytum sapnas miels, apsupo
Mane, da gyvą, šventybe kapų.
MINDAUGAS
Taip drūčiai nori tu gyvent? Aldona!
Ar gražią viltį širdyje slepi?
Žinau aš, kad merginų akys siekia
Giliai, net pereina per akmenį
Ir plieninius šarvus, ik numylėto
Nepasirodys veidas... Po šalmu
Žiūrėti mėgsti. Ar nubalęs buvo?
ALDONA
Neįspėju, kas toksai.
MINDAUGAS
Tasai kryžioks,
Kryžiokas, ar lietuvis.
ALDONA
šaly
Nepažino!
MINDAUGAS
Mačiau, kaip sudrebėjai, apalpai.
Tai tvirtas liudijimas... da bus kitoki.
Ir aš drebėdavau juk kitąsyk,
Kentimui apsireiškus tik ant tavo
Kaktos. Nesa laukinė tai širdis
Su tavo širdimi iš vieno plakė.
Aš linksminaus, kaip tu buvai linksma.
Dabar jau ne — dabar aš lyg ta uola.
Klausyk! Ar pažinai kryžioką tą,
Kuris nuo manęs slepiasi po juodu
Šarvu? Ar jį pažįsti?
ALDONA
Viešpatie!
Tikėki man! Aš jojo nepažįstu!
MINDAUGAS
Pažinsi gal... saldi bus pažintis!
Nesiprašyk be reikalo — iš plieno
Turiu šarvus ir širdį. Šitoje
Šoninėj salėje aš užsislėpsiu.
Tenai kiekviens jų žodis bus girdėt,
O ypač tylumoj nakties. Tuo tarpu,
Kaip sveikinsiesi tu su juo, atmink,
Kad jus karalius girdi ir jums laimės
Džiaugsmus kardu veik perkirs.
išeina pro šonines duris
ALDONA
viena