Kova ties Žalgiriais - Vincas Pietaris (darmowa biblioteka txt) 📖
Kova ties Žalgiriais, czyli Bitwa pod Grunwaldem, jest to próba przedstawienie istotnego, wręcz przełomowego, momentu w historii narodu polskiego, jak też litewskiego.
Mowa o tak ważnym obu narodom momencie jako środek wyrazu obierając dramat historyczny okazuje się być niełatwym, a jednak bogatym w emocjonanlnie wyzwaniem. Znajda tu miejsce klęska, zwycięstwo, wierność, zdrada – coś, bez czego walka o godność własną i ojczyzny nie jest możliwa.
- Autor: Vincas Pietaris
- Epoka: Modernizm
- Rodzaj: Dramat
Czytasz książkę online - «Kova ties Žalgiriais - Vincas Pietaris (darmowa biblioteka txt) 📖». Wszystkie książki tego autora 👉 Vincas Pietaris
Na, kad taip!
JOGAILĖOt, matai, kaip laisvai yra Vytautui. Kada jis nori, tada ir užpuola ant Kryžločių ir kitų šalių. O aš sakau lenkams: pulkim ant kryžiuočių. O jie man: — kariūmenės nėr. Aš sakau: rinkime kariūmenę. O jie: tegul Lietuva viena muša kryžiuočius. Iš tikrųjų, pašnekinki Vytautą, ar jis neapsiims vienas sumušti kryžiuočius, užstodamas už lenkus.
MARMAApie tai šviesiausias karaliau nėra ką ne kalbėti. Vytautas Lenkus neužstos. Ot sutarmėje34 su lenkais jis neatsisakys mušti juosius. Bet vienas neis. O jeigu mušis, tai tiktai už save, už Lietuvą.
GANDANEŠISŽinios nuo kryžiuočių šalies.
Pašauki Zbignievą, tamsta, ir kitus.
Paskaitykie, ką čion rašo kryžiuočiai.
ZBIGNIEVASČion rašo ne kryžiuočiai, tiktai apie juosius. Prekius mūsų jie nugrėbė ir pavergė. Užėmė vėl žemės sklypą.
JOGAILĖNa jeigu taip, tai reikia apgarsinti ant jų karę. Reikia tiktai susitarti su Vytautu. Ot, ponai, pasiuntinys Vytauto. Jisai man išaiškino, jog Vytautas vienas be mūsų už mus neužstos, dėl to nėra ką nė laukti daugiau.
VISI MAGNATAITaip, taip!
ZBIGNIEVASTarpu pavergtų ir nugrėbtų prekių randasi ir mano žmonės, ir arkivyskupo, ir kitų. Jeigu mes dabar neužstosime, tai Kryžiuočiai pripras taip apseiti ant toliaus.
ARKIVYSKUPASNa, taip! Reikia apgarsinti karę.
III AKTASŠviesiausias karaliau! Jūsų šviesybe, esi vyriausiu vadu visos kariūmenės. Ką nuspręsi, tą turi pildyti visi ir Vytautas.
JOGAILĖNa, taip!
ZBIGNIEVASDėl to man rodosi, jog būtų naudinga nusprendus jumis taip, kad Vytautas su kariūmene Lietuvos stotų pirmutiniu nuo šalies kryžiuočių kariūmenės.
JOGAILĖKad mes Vytautu ir jo kariūmene kaip ir prisidengtume?
ZBIGNIEVASNa, taip! Kad puldami ant mūsų kariūmenės kryžiuočiai atsiremtų pirmiausiai į lietuvius. Jie vieni ir kiti tiktai laukia progos, kad susiremtų. Na, jie čionai ras tą progą ir kuo jie vieni kitiems geriau suduos, tuo bus dėl mūsų geriau. Nei vienų, nei kitų nėra ką gailėtis.
JOGAILĖO jeigu lietuviai vieni pergali kryžiuočius? Ar jiems tada vieniems teks ir garbė pergalėjimo?
ZBIGNIEVASTai dabar! Ar tai mes kvaili? Kaip tiktai pamatome, jog kryžiuočiai sumušti, taip ir mes puolame vyti. O riksmo mes padarysime dvigubai daugiau, nei tie kvaili ir pusgyviai lietuviai gali padaryti. Mumis garbė teks... ir nauda!
JOGAILĖO jeigu lietuvius sumuša?
ZBIGNIEVASIr tai gerai bus! Dabar Vytautas tavęs neklauso beveik suvis ir nesibijo.
JOGAILĖNa, taip! Nebijo suvis. Ir ką jis bijosis? Užsimanęs jis gali mase sumušti su visa mano lenkiška kariūmene ir su visais samdininkais.
ZBIGNIEVASNa, matai ir pats, šviesiausias karaliau! Taigi jeigu jį kryžiuočiai sumuša, tai to tiktai mumis ir reikia. Tada Vytautas su jo Lietuva ir Žemaičiais turės mūsų klausyti.
JOGAILĖGerai! Bet jeigu kryžiuočiai, sumušę Vytautą, užsimano sumušti ir mus?
ZBIGNIEVASŠviesiausias karaliau! Man rodosi, jog ir pats šitai kalbėdamas vargai, bo mislyji, jog taip tai lengva Vytautą sumušti...
JOGAILĖNa, taip! Aš gerai žinau, jog Vytautas nesiduos savęs sumušti. Bet matai mūšinės gadynėje visaip atsitaiko. Na, o jeigu iš tikrųjų sumuša Vytautą su jojo lietuviais ir jeigu, sumušę, griūva visomis pajėgomis ant mūsų?
ZBIGNIEVASNa tai ką? Tegul sau griūva. Pas mus da liktų samdininkai ir mūsų kariūmenė.
JOGAILĖTaip! Bet ir pats supranti gerai, jog be Vytauto mes neatsilaikytume...
ZBIGNIEVASNa tai ką? Jeigu ir neatsilaikytume? Didelis čion dalykas! Na, užims jie tada ir mūsų žemę ir Lietuvą... Argi jie užėmę ir taip liks? Likę, ak jie viena nakčia su visa savo kariūmene išnyktų. Tai aiškus dalykas! Svietas juosius bematai išplautų.
JOGAILĖNa kas iš to?
ZBIGNIEVASOt kas: sumušę, jie turės daryti paliaubas. O kaip darysime paliaubas, tai mes atsipirksime žemėmis žemaičių ir Lietuvos... Apsilps Vytautas, ne mes.
JOGAILĖAnt tokių paliaubų netiktų Vytautas.
ZBIGNIEVASSumuštas turėtų tikti.
JOGAILĖTu jį nepažįsti gerai kryžiuočiai ir sumušto jo labiau bijo, nei manęs su visa mano nesumušta kariūmene. Bet pabandyti... kodėl? Visados ne pro šalį. O gal ir pasiseks nors sykį apgauti man ir Vytautą. Na, o gal laimė lems man ir jį į rankas mano anksčiau susitverti. Hm!... Viskas gali būti... Tau vienok labai dėkui. Dabar aiškiai matau, jog tu tarnas ir savo tėviškei, ir man. Šauki gandanešius, o aš duosiu atsakomus gandus.
ant kalvos stovi lenkų tavorai. Tarpu jų Jogailės šėtra36; iš tolo matyti kryžiuočių tavorai; nuo kryžiuočių pusės lietuvių tavorai; tarpu lietuvių ir lenkų samdininkų tavorai; kareiviai stovi eilėse
GANDANEŠISNuo kryžiuočių joja du pasiuntiniai.
JOGAILĖGali būti, jog kryžiuočiai pamatę mano galybę nusigando ir nori daryti paliaubas.
ZBIGNIEVASAnt jokių paliaubų netikite! Ant jokių! Mumis reikia kovos. Mumis reikia, kad kryžiuočiai sumuštų lietuvius. Kito tokio panašaus atsitikimo negreitai sulauksime, kaip dabar.
Pasveikinimą nuo mūsų Grossmeisterio karaliui lenkų Jogailei ir jo broliui Vytautui.
JOGAILĖDėkui! Ir nuo mūsų pusės nuneškite jam pasveikinimą. Ką sveiki sakysite?
KITAS PASIUNTINYSMūsų Grossmeisteris liepė paklausti ko taip ilgai stovite ir nepradedate kovą? Jeigu čion ankšta, tai Grossmeisteris lieps savo kariūmenei pasitraukti toliau. Jeigu stoka ginklų, tai jis štai per mus atsiuntė jumis du kardus.
JOGAILĖKą man atsakyti?
ZBIGNIEVASSakykit, jog iš vietos nesitrauksi. Matai, kitaip darant lietuviai liks iš šalies ir puldami kryžiuočiai ne ant ją pirmą užeis. Pridėk, jog neliepi pradėt dėl to, jog da per anksti. O ką kardą, tai ir pas mus iki valiai.
JOGAILĖO kardus ar imti?
ZBIGNIEVASO kodėl n’imti? Imki.
JOGAILĖIš vietos aš nesitrauksiu. Neliepiu pradėti mūšinę, nes da per anksti. O ką apie kardus, jei nors mes jų ir ikvaliai37 turime, bet šituosius paimu maloniai.
Vokiečią Kryziočią kariūmenė traukiasi tolyn.
Tai ruimą mums daro.
kryžiuočią kariūmenė grįžta atgal.
kryžiuočiai gula ant lietuvių.
Na, viskas taip išėjo, kaip aš sumąstavojau! Vivat Polionija! Lietuva šiandien pražus ir vergaus mums!
BALSAS BAJORU IR ŠLEKTU LENKUVivat Zbignievas! Vivat mūsų kytrasis!
ZBIGNIEVASVienas aš viso šito nebūčiau įstengęs padaryti be valios karaliaus ir be jųsų padėjimo.
BALSAI LENKŲVivat karalius! Vivat siektų luomas!
3-ČIAS GANDANEŠISLietuviai sujudo ir bėga!
ZBIGNIEVAS IR LENKAIVivat Polionija!
4-TAS GANDANEŠISkryžiuočiai gula ant samdiniukų ir mūsų karifimenės.
JOGAILĖLaikykitės da, ponai, kad nebūty sarmatos ant viso svieto.
LENKŲ POETĄKą nrams kryžiuočiai? Mums jie niekas. Męs ir juosius kytrumu pergalėsime. Ant greitosios aš sustačiau giesmę.
Pulkas kryžiuočiy gula ant Šios pusės, kaip ir jieškodamas karaliaus.
JOGAILĖNesiskubinkite, ponai, su tokia aitra į Šalis nuo manęs: duokite laiko ir man nors prisirengti. Vieną mane čion radę, kryžiuočiai da gali apkoliečyti.
ZBIGNIEVASŠviesiausias karaliau, kad dabar da galima, bėkime visi. Gero nėr ką Čion laukti. Jau jeigu Vytautas nubėgo, tai mums nei bandyti spirtis nereikia. Bėgkime!
JOGAILĖTamista! mielai aš bėgčiau, tiktai kur bėgti? Aplinkui visur kryžiuočių pulkai kaunasi su mūsiškiais. Bėgdamas da palįsi po kirčiu ir nusmogs tave kaip kokį nieką... Ot geriaus aš išsiimsiu iš maišelio visas šventenybes. Ar tiktai jos neprašalįs nuo mūsų visokį paojų. imdamas iš ančio maišelį Ot štai! atriša jį su paskubtu Dabar pats laikas šitoms šventenybėms parodyti savo galybę. Ot vinis, kuriaja buvo prikaltas vienas iš žmogžudžių. Ot labai stiprus seitas, tiesa, stabmeldiškas, bet vis tiek: žalčioskūrutė. Štai Šventos Onos pantaplio skūrgalis...
ZBIGNIEVASKaraliau, bėkime! Visi jau nuo čion nubėgc. Eina ant mūsų. Stačiai pulkas kryžiuočių.
JOGAILĖPalauki truputį, tiktai šventenybes susidėsiu.
ZBIGNIEVASBėkime, jau jie čion! Meskime viską!
JOGAILĖIr tavo būta šnekos, lyg nežinai, jog metus eitų, jis nustoja visos stiprybės.
Vyrai, ginkite karalių! Vyrai!
Gelbėkite! Qelbėkite! In pilvą man įdurs. Apsukui kįla riksmas da didesnis. Lenkų kareivis nutrenkia kryžiočio draucinį ir križiotį patį nuduria. Kįla šūksmas „Vytautas! Vytautas!” Pulkas kryžiuočių da smelkiasi truputį, bet sutremtas Jogailės pulkais nyksta.
JOGAILĖKo jie čion rėkia: Vytautas!
ZBIGNIEVASUgi biaurybė Vytautas vėl visus mus apgavo. Jis daprato dėlko męs jį pirma priešai Vokiečius pastatėme ir kaip tiktai kryžiuočiai ant jo užpuolė, jis vietoje muštis su visa kariūmene pasileido bėgti, kad kryžiuočiai ant mus galėtų užpulti. Na tie vietoje vytis Vytautą užpuolė ant mūsų. O dabar Vytautas sugrįžo. Apsupo kryžiuočius ir muša juusius neišleizdamas nei vieną, o mūsų kariūmenė ir nenoromis, o turi Vytautui padėti mušti.
JOGAILĖTai šuns kumpis tas Vytautas ir — čion jis nesidavė apgauti! Aš taip ir mislijau. Apgausi jį!
Čekai visi perėjo ant Vytauto pusės ir muša visi kryžiuočius.
Na dabar pats laikas stipriausią saitą iš maišo išimti..
Karaliau sergekis! Ant mūsų vėl pulkas kryžiuočių eina. Bėkime. Niekur! Mūsų kareiviai, matote, ginklus metę bėga
Pulkai Didž-Lenkų pasviro. kryžiuočiai su didele pajėga ant čion eina. Išnyksta.
ZBIGNIEVASBėkime Karaliau! pro juosius, bėga kareiviai Dieve, susimilki ant karaliaus ir užliki jį gyvą. tykiau Ir mane po draugiai.
JOGAILĖJis meldžiasi. Reiktų ir man.
Tėve mūsų, kuris esi danguose. Švęskis vardas Tavo. pamislijęs Na, o jeigu tenai kur nor danguje yra Kęstutis ir jeigu jisai viską išpasakojo, tai ką ir malda gelbės? Senoviniai dievai buvo geresni. Tenai būdavo prasižengi prieš vieną, kitas gali tave užstoti, o čion dabar viens Dievs ir atlikta. Prasižengiai — lik sveikas.
Niekai! Gula vėl ant mūsų! Visi bėga. Turbūt musiškius sumušė, bėkime ir mudu.
JOGAILĖBėkime!
ZBIGNIEVASKelią! Kelią, karaliui!
E, kaip staugia triūbos! Tai, mūsų lietuviškos triūbos! Tai Vytauto tenai kariuomenė.. Kaip pikti vilkai staugia, kaip vilkai kaip meškinai jie tenai drasko kryžiuočius. Vis artyn! E! vis garsyn!... Bėgti? Tėvas mane ne taip mokino.. rėkia ant bėgančių Atgal! Atgal į kovą! Ar jumis ne gėda?
ZBIGNIEVASMelskimėsi! Melskimėsi! O Dievas gal užliks karaliui gyvastį. Mūsų kariuomenė sumušta bėga.
Tai triūbos neperlaužtos Lietuvos staugia! Tai drasko Lietuviai kada taip staugia triūbos. Į krūvą, vyrai! Ten Vytautas muša. Į krūvą!
Kryžiuočių kariuomenė pasviro. Sumušta bėga. Grossmeisteris žuvo.
JOGAILĖKur mano maišas su šventenybėmis? Jis buvo vis čionai antyje.
ZBIGNIEVASUgi rankoje jūsų jisai, šviesiausias karaliau.
JOGAILĖIš tikrųjų! O aš mislijau, jog rankoje mano kardas. Vietoje kardo maišo beesama su šventenybėmis. Turbūt dėl to Dievas ir pergalėjimą davė.
Šaukite kunigus! Kur arkivyskupas, kur kiti? Melstis! Kur gandanešiai? Tegul jie apgarsina visur, kad liautųsi kovos. Priešą pergalėjome. Dabar reikia Dievui padėkavoti ir visam svietui parodyti mūsų didmantumą.
Kita šalis mušynės. Vytautas stovi ant žirgo, aplinkui jį Lietuvos bajorai.
VYTAUTASDabar tiktai lieka darbą pabaigti. Vokiečiai kryžiuočiai pasklydo bėgti į visas šalis. Mažai kas jų laikosi ir su jais ūmai bus pabaigta.
BAJORASDiena laiminga. Nors prasidėjo klasta.
VYTAUTASO katra diena pas mus neprasideda lenkų klasta? Mumis jau
Uwagi (0)