Kova ties Žalgiriais - Vincas Pietaris (darmowa biblioteka txt) 📖
Kova ties Žalgiriais, czyli Bitwa pod Grunwaldem, jest to próba przedstawienie istotnego, wręcz przełomowego, momentu w historii narodu polskiego, jak też litewskiego.
Mowa o tak ważnym obu narodom momencie jako środek wyrazu obierając dramat historyczny okazuje się być niełatwym, a jednak bogatym w emocjonanlnie wyzwaniem. Znajda tu miejsce klęska, zwycięstwo, wierność, zdrada – coś, bez czego walka o godność własną i ojczyzny nie jest możliwa.
- Autor: Vincas Pietaris
- Epoka: Modernizm
- Rodzaj: Dramat
Czytasz książkę online - «Kova ties Žalgiriais - Vincas Pietaris (darmowa biblioteka txt) 📖». Wszystkie książki tego autora 👉 Vincas Pietaris
Kaip tai patį ir vaikus? Yra ir be jųjų kam muštis su kryžiuočiais. Ant to Dievo leisti visokie bajorpalaikiai.
PIRMAS MAGNATASTaip; bet matai, tamsta, tie bajorpalaikiai savo kalba: jeigu eiti, tai visiems, nes visi lygūs. Ir jie nenori.
PIRMA MOTERIŠKETai pasamdyti samdininkus.
PIRMAS MAGNATASNa taip. Tiktai ant šito reiks suduoti pinigus. Jūs gal nuo savęs įnešite į kasą vieną antrą tūkstantį dukatų?
PIRMA MOTERIŠKEAš? Ant to yra karališka valstijos kasa.
ARKIVYSKUPASJi tuščia!
PIRMA MOTERIŠKEAš tame nekalta. Ir ne mano dalykas dėti pinigus ant karės.
ARKIVYSKUPASKaip tamsta kalbi, taip kalba ir kalbės kiekvienas. Dėl to, pagal mano nuomonę, ir kad nelieti krikščioniško kraujo, geriausiai būtų atidavus šitą visą mūsų ginčą su kryžiuočiais ant valios švento Tėvo.
ANTRAS MAGNATASKoks čion ginčas? Čion jokio ginčo nėra! Čion gali būti tiktai skundas į šventą Tėvą ant kryžiuočių.
ARKIVYSKUPASNa, gerai. Parašykite tada skundą ir nusiųskite. Bet ką sakys karalienė?
JADVYGAKaip sau norite, taip ir darykite.
ARKIVYSKUPASAniuolas! Saule mūši! Zbignievas ir Jadvyga žiūri labai šnairiai ant arkivyskupo O kaip gi norėtų mūsų dievobaimingasis karalius?
ZBIGNIEVASKaralius, kaipo didžiai išmintingas ir globiantis savo tautą, mislija, jog geriau būtų atidėti ir laukti. Ir jeigu jau neapseis be karės, tai laukti geriaus, kad ją vestų Vytautas su lietuviais, kurie ir užgauti labiau ir kuriems per tai ir pritinka labiau vesti karę su kryžiuočiais, nei mums.
ARKIVYSKUPASLabai išmintinga ir didelė mislis, ypač sukergus ją su mūsų nusprendimu.
Darbas pabaigtas.
Na ir tu gi melagius, Zbignieve.
ZBIGNIEVASDėl ko gi?
PIRMAS MAGNATASArgi galimas dalykas, kad pats Jogailė taip būtų sumislijęs, kaip tu šnekėjai?
ZBIGNIEVASNa, kad iš tikrųjų!
PIRMAS MAGNATASNei jau tiesa, nei ką! Meluoji kaip rudis: kur jam taip sudėstinėti.
ZBIGNIEVASVienok jis mane užvedė ant mislies.
PIRMAS MAGNATASO kaip gi jis užved??
ZBIGNIEVASUgi pasakė: Vytautas.
PIRMAS MAGNATASNa šitaip tai gali būti.
ARKIVYSKUPASBe reikalo jus laikote Jogailę už žmogų silpno proto. Jisai kaipo tikras krikščionis yra tiktai labai dievobaimingas ir mestus23. Skatinamas mestumu jisai nesigiria ir nemandrauja. Bet kiekvienas žodis jo, kiekvienas darbas tai paveikslas išminties dėl visų. girdėt balsas giedančio Jogailės Visiems jums reiktų imti iš jo pavyzdį, kaip reikia gyventi katalikui.
Hm! Jeigu visi imtų tau nuo pats ryto iki vakaro po ausim giedoti „Aniuolą Dievo”, tai tuo išsižadėtum visų šventenybių ir džiaugtumeisi išgirdęs mozūrišką giesmelę apie Kaśką.
Pabaigėte, turbūt? Na ir dėkui Dievui Tėvui, Sūnui Jo ir Dvasiai Šventai. Trijose Ypatose Vienam Dievui.
Kaip sveikata Jūsų, šviesiausias valdytojau!
JOGAILĖNieko sau būtų, tiktai miegu nelabai gerai: blusos kanda ir šunys loja. O aš tų šunų lojimo taip nekenčiu! Liepiu nuvyti. O nuvyti šunys, toliau ima staugti, kas da pikčiau dėl manęs. Jau jeigu šunys staugia, tai nelauki gero! Nuo mažo tokiose dėtose mane visados ima imti šiurpuliai ir nerimastis. Kad taip....
Ko, Šviesiausias?
JOGAILĖAr nėra tokio šventojo, arba nors abrozdėlio24 kokio nuo šunų?
Ne, Šviesiausias! Tokių nėra. Bet melskitės, o malda suramins ir duos pakantrumą jums.
JOGAILĖAš ir taip pakantrus. Geriau, kad Dievas duotų pakantrumą šunims, kad jie nelotų ir nestaugtų.
Na, mūsų išmintingasis kone numarino mane. Kone plyšau besičiaupydamas. Ir užsimanyta gi jo šventųjų nuo šunų! Gerai da, jog ne nuo blusų. O kad jį!
ARKIVYSKUPASCit, nepliaunyki! Jo lūpomis kalbėjo gilus tikėjimas! Tai kūdikiškas, nekaltas tikėjimas, kuris kalnus varto! Cit!
Na, tamsta, kaip darbas eina su kryžiuočiais? Ar jau Vytautas apgarsino ant jųjų žygį?
ZBIGNIEVASKur tau! Jis nei nemislija apie tai.
ARKIVYSKUPASAr gali būti? Tai suvis niekai! Reiktų kad jis žygį apšauktų!
ZBIGNIEVASIr aš taip sakau.
ARKIVYSKUPASJeigu taip, tai kodėl jis taip ilgai neapšaukia?
ZBIGNIEVASUgi velnias jį žino!
ARKIVYSKUPASTurbūt sveikas nieko nedarai, kad jis pasiskubintų, ar nemoki. Reikia tą girinį žmogų įerzinti.
ZBIGNIEVASTai dabar! Ar aš jau jį neerzinau ir nepykdžiau ant kryžiuočių, o kas iš to?
ARKIVYSKUPASSakai — erzinai...
ZBIGNIEVASVisaip bandžiau. Ir gerumu bandžiau. Ir erzinau. Aš jam sakau, jog iš jo šiepia, juokiasi kryžiuočiai. O jisai man atsako, jog iš lenkę ir Jogailės jie dar labiau juokiasi. Aš jam sakau, jog kryžiuočiai jį meška, stabmeldžiu vadina. O jis man atkerta, jog kryžiuočiai lenkus beždžionkomis vadina, o dėl Jogailės per kvailį kito vardo ir neturi. Bandžiau jam sakyti, jog Lietuva turi apgarsinti karę kryžiuočiams, kad tie nesikabintų nei į Žemaičius, nei į Sudaviją25, bet ir tai ant niekų nuėjo.
ARKIVYSKUPASKą gi jis tau ant šito atsakė.
ZBIGNIEVASO ką? Girdi, jie da labiau kabinasi į lenkus, nei į Lietuvą. Jie, girdi, paėmė Drezdenką, paėmė kitas pilis su apygardomis ir da reikalauja. O ką apie Žemaitiją, tai girdi, ji jau kelis kartus prižadėta Kriyžiočiams ir per Mindaugą ir per Jogailę ir da vis, girdi, ji į Lietuvą priguli, o ne į kryžiuočius.
ARKIVYSKUPASJeigu taip, tai reikia pabandyt kryžiuočius užsiundyti ant Vytauto.
ZBIGNIEVASBandžiau!
ARKIVYSKUPASNa ir kuomi pasibaigė?
ZBIGNIEVASKryžiuočiai porą mūsų gardų užėmė ir sklypą žemės ties Drezdenku.
ARKIVYSKUPASO Lietuvoje ar daug užėmė?
ZBIGNIEVASJie tenai nė nebandė lįsti. Mumis, girdi, nepanagu. Vytautas, girdi, ant mūsų šalies gali užleisti savo totorius.
Tegul bus pagarbintas Jėzus Kristus!
ARKIVYSKUPAS SU ZBIGNIEVUAnt amžių amžinųjų. Amen.
JOGAILĖO tai gerai, jog aš sutikau čionai jūsų ekscelenciją. Jus gal man išrišite vieną svarbų klausimą, kurį be jūsų pagelbos veltui aš bandžiau per kitus išrišti.
ARKIVYSKUPASSu didžiausia aitra aš tai atliksiu, paklodamas visas mano pajėgas ant to. Tiktai koks — tas klausimas.
JOGAILĖOt koks. Radau aš šmotelį26 vaško ant stebuklingo abrozo. Pasakykite dabar man, ar šitas vaškas stebuklingas ir šventas, ar ne?
ARKIVYSKUPASDievas yra visagalis. Ir jeigu tokia valia Dievo, tai jis ir mažiausią krislelį, mažiausią dulkelę, ką sakau...
Žinios iš Didžiosios Lenkijos ir nuo Vytauto
Paskaityki sveiks ir man papasakosi ką tenai rašo.
Ot aš ir noriu žinoti, ar šitas vaško šmotelis gali gelbėti nuo nelaimės ar ne, ir jeigu gali, tai nuo kokios? siekdamasi ištraukti iš ančio28 maišelį Aš dėl viso ko tą šmotelį įsidėjau į maišelį su kitomis šventenybėmis. Kalba ir traukia maišelį su atsidėjimu nicija ir ištraukęs pradeda kloti įtalpą maišelio priešai arkivyskupą Aš jumis tuojaus rasiu ir tą vaško šmotelį. O čion matote, tai nagai švento Martyno...
ARKIVYSKUPASGreičiau meškos.
JOGAILĖO čion tai vienas ūsas Judošiaus, labai gelbstintis nuo apgavimų. Man pasakojo, būtin šitą ūsą jam išpešus viena labai šventabliva moteriškė.
ZBIGNIEVASPerprašau29 jus, šviesiausias karaliau, jog pertraukiu jūsų pašnekį. Didžiosios Lenkijos vaivada daneša30, jog kryžiuočiai užėmė dar sklypą mūsų žemės.
JOGAILĖArgi jiems nesakyta, kad jie daugiau tokios kvailystes nedarytų?
ZBIGNIEVASKur nesakyta? Sakyta! Tiktai jie neklauso.
JOGAILĖNeklauso! Tai paliepkite Vytautui su Lietuva ant jų užpulti. Parašykite!
ZBIGNIEVASAš jau seniai tai padariau, seniai parašiau Vytautui, kad jis užpultų. Šiandien jau gavau ir atsakymą.
JOGAILĖNa ir ką gi rašo Vytautas?
ZBIGNIEVASAš, girdi, ne apgynėjas lenkų.
JOGAILĖKas gi gins lenkus?
ZBIGNIEVASTaigi jis. ir prideda gromatoje. Tegul, girdi, visi šunys gina lenkus, jeigu jie patys savęs nenori ginti.
JOGAILĖKą šunys gins. Jis tiktai šiepdamas tyčiomis rašo. pamislijęs Jeigu jisai nenori vienas ginti, kažin, ar jis neapsiimtų sykiu su lenkų kariūmene ginti lenkus? Reiktų pašnekėti su juoju.
ZBIGNIEVASGirdi! Mislis! Reikia tiktai ją sunaudoti. Jogailei Jūsų karališka šviesybe! Kaip visados, taip ir dabar aš lenkiu galvą prieš jūsų išmintį. Kad ir šimtą mes čionai surinktume galvočių, vis jau geresnės mislies neišgirstume. Aš tiktai pridėti noriu, jog Vytauto gromatas atnešė jo pasiuntinys.
JOGAILĖKodėl tu man šito iš sykio nesakei? Liepki pašaukti pasiuntinį. O patys galite eiti pasilsėt, po tiek rūpesčių apie valdystos dalykus.
Kunigaikštis Lietuvos, Bernaičių ir Rūsios, Vytautas siunčia labas dienas jumis, šviesiausias karaliau, ir visai šeimynai.
JOGAILĖO kuo tu vardu?
PASIUNTINYSMarma.
JOGAILĖLaike medžioklės Panemunyje man teko būti Marinuose. Ar ne iš tų Marmų esi sveiks?
PASIUNTINYSIš tų, jūsų šviesybe!
JOGAILĖSugrįžęs, Marma, atiduoki labas dienas Vytautui ir visai jo šeimynai, ir pasakyki, jog aš jo neužmirštu ir tegul jis manęs neužmiršta. pamislijęs Neužmirštu aš viso mūsų kampo. Atsimeni gal ties jūsų vieta ant Nemuno kranto kresną lapotą iškerojusią liepą, šventą dėl visos apygardos? Ar nenukirto naikindami stabmeldystės paminklus?
PASIUNTINYSTai aš gerai neatsimenu. Aš...
JOGAILĖSakyki man drąsiai! Čionai nėra nė vieno lenko, o aš ir krikštytas, likau vis tokiu jau, kokiu buvau.
PASIUNTINYSJeigu jūsų šviesybė klausiate apie tą liepą, kuri ant kranto Nemuno, tai ta dar užsiliko. Jos nedrįso niekas nukirsti. Švento!
JOGAILĖIr dėkui Dievui! Puiki tenai vieta. Nemuno krantas parėdytas31 medžiais. Nuo laukų kvepia žolynų žiedais, lekia gausmas... Kaip aš išsiilgau savo gimto kampo. Man jau į gyvą kaulą įgriso ir lenkai ir viskas čionai... Traukte mane trankia tenai, į tėviškę, bet tenai ir manęs ne labai myli...
MARMAKas mylės žudytoją Kęstučio.
JOGAILĖDabar tenai visi tik vieną Vytautą žino ir myli!
MARMATiesa! Visi myli Vytautą. Bet Lietuva plati. Randasi visiems lietuviams vieta joje. Ir Algirdo veislę lietuviai mini su paguoda.
JOGAILĖAr nepabandyti papirkti šitą Marmą, kad jis nudaigotų Vytautą? Būtų tai suvis pusėtinas darbas. Marmai Nėra jau dabar Lietuvoje tokių atsidavusių žmonių, kaip buvo Kučiukas, Zebenštis...
MARMANa, tiesa! Nėra dabar jau tokio brudo32. Ir anuosius žmones nugalabino, kaip piktas šunis, tuosius užmušėjus brangaus Kęstučio.
JOGAILĖNėra ką nė šnekėti. Marmai Taip, taip! Dėl to ir aš misliju, jog jeigu aš sugrįžčiau namon į Lietuvą, tai nesirastų dabar nei vieno lietuvio, nei žemaičio, kuris drįstų pakelti ant manęs ranką. O dėlei Kryžiuočių man reiktų pasimatyti su Vytautu, malonu būtų pasimatyti Lietuvoje... Bet tie darbai...
MARMAIr Vytautas rūpinasi apie juosius. Ir jis norėjo pasimatyti su jūsų šviesybe, ypač da dėl to, jog nustojo suvis vilties, jog popiežius, arba vokiečių imperatorius sutramdys Kryžiuočius.
JOGAILĖAr tai Vytautas bandė tramdyti kryžiuočius ir per vokiečių imperatorių?
MARMAUgi kaip! Ans buvo ir apsiėmęs. Tik kur tau Kryžiuočiai klausysis ko nors! Jie ir iš imperatoriaus ėmė šiepti.
JOGAILĖJau jeigu jie drįsta šiepti iš Vytauto, tai ko jiemis nešiepti iš ko nors kito?
MARMANegirdėta, by33 jie šieptų iš Vytauto. Ant viso ko numanau, jog jie Vytauto drūčiai prisidingi. O ką iš lenkų, iš Lenkijos, tai jie drūčiai šiepia.
JOGAILĖNa tiek to iš ko jie šiepia, iš ko ne. Vis tiktai jie laiko visą Sudavijos kraštą iki Šešupės per savo žemę ir lanko neretai.
MARMANa taip. Jie laiko ją už savo kaip mes laikom visą Prūsų žemę iki Jūrių-marių už savo.
JOGAILĖIr lankote taipogi kiek
Uwagi (0)