Vaidilos apysaka - Adam Mickiewicz (czytać ksiązki TXT) 📖

Uwagi: 0

Słowa kluczowe:

Skarżyć się

Krótki opis książki:

Vaidilos apysaka, czyli Opowieść Wajdeloty, jest to fragment mickiewiczowskiego Konrada Wallenroda. Próba tłumaczenia wieszcza, a też wzbogacenie go własnym wyrazem i przeżyciem, jak najbardziej Vincasowi Kudirce udała, czego świadkiem może być każdy czytelnik.

Przeczytaj książkę

Podziel się książką:

Autor: Adam Mickiewicz
Epoka: Romantyzm
Rodzaj: Epika

Czytasz książkę online - «Vaidilos apysaka - Adam Mickiewicz (czytać ksiązki TXT) 📖». Wszystkie książki tego autora 👉 Adam Mickiewicz

Idź do strony:

tau?” — pati su ašaroms klausia.

„Kas man yra? Ar snausiu, iki vokiečiai, užsipuolę,

Miegantį mane suriš ir paves į budelio ranką?”

„Dieve saugok! Sarga juk ant apkasų pastatyta”.

„Taip, sarga pastatyta, aš pats turiu rankoje kardą;

Betgi, žuvus sargams ir mano kardui atšipus...

Jeigu senatvės, klausyk, senatvės vargingos sulauksiu,

Dievs palaimins vaikais”. „Vokiečiai užpuls tuomi tarpu.

Pačią užmuš, vaikus išplėš ir, toli juos išvežę,

Išmokys paleisti šaudyklę į tikrąjį tėvą;

Juk aš pats rasi tėvą ar brolius būčiau jau žudęs,

Kad ne tas vaidila”. „Brangiausias Valteri mano,

Bėkim nuo vokiečių tolyn į girias ir kalnus”.

„Mums išbėgus, liks su vaikais juk motinos kitos!

Prūsai bėgo taipos, vokiečiai Lietuvoj juos pavijo:

Jeigu mus užtiks kalnuose?”. „Toliaus mes nubėgsime”.

„Ar toliaus, varguole, toliaus? Ar Lietuvą mesim,

Kad patekti stačiai į totorių rankas ar rusinų?”

Nieko ant to Aldona neatsakė; jai rodės ikšiolei,

Juogiai tėvynė jos yra be galo ir krašto;

Pirmąkart išgirdo nesant Lietuvoj slaptos vietos.

Nusiminusi klausia ji Valterio, ką bedaryti?

„Mano Aldona! Vienas tik kelias liko lietuviams

Sutrempimui kryžiokų galybės; man jisai žinoms.

Bet neklauski dėl Dievo! Prakeikta tūkstantį kartų

Valanda, kurioje keliu tuo privers mane eiti”.

Nekalbėjo daugiaus, Aldonos prašant, neklausė;

Lietuvos tik nelaimes girdėjo ir matė prieš save,

Ik pagiežos liepsna, regėjimu vargo ir skausmo

Pučiama paslaptyj, niškilo ir nepsiaubė širdį;

Išdildino visus jausmus, net vienintelį jausmą,

Kurs gyvenimą jo smagino, net jausmą meilės.

Taip kaip ąžuolas girioj, jei kartais medėjai,

Paslapčia ugnį užkrėtę, giliai išdegina širdį,

Girių karalius gan greit buinių savo lapų netenka,

Šakos lekia su vėju, vienintelis likęs žalumas,

Amalų12 karūna, jo galvą dabinusi, džiūsta.

Laikės lietuviai ilgai po pilis, girias ir po kalnus,

Vokiečius užpuldami ir užpuldinėjami jųjų.

Šitai ant Rudaujos laukų baisus mūšis ištiko.

Dešimtys tūkstančių vyrų iš pusės lietuvių ten krito,

Žuvo greta tiek pat su vadais ir brolių kryžiokų.

Vokiečiams neužilgo iš užmarės ėjo pagelba.

Valteris ir Kęstutis su sauja vyrų narsuolių

Persimušė į kalnus, iš ten su kardais iškapotais,

Su skylėtais skydais, kraujais ir dulkėms aplipę.

Nusiminę sugrįžo namo ir įėjo į triobą.

Valteris ant pačios nepažvelgė, ništarė žodžio.

Vokiškai tik kalbėjo jisai, vaidila ir Kęstutis.

Aldona nesuprato, širdis vienok pranašavo

Kokį priepuolį baisų. Kada jie užbaigė rodą,

Ant Aldonos visi liūdnoms akimis pažiūrėjo.

Valteris žiūri ilgiausiai ir slepia nusiminimą;

Štai iš akių pradėjo byrėti ašaros gausios;

Puolė po kojų Aldonai, rankas prie širdies savo spaudė;

Meldė atleist už viską, ką ji dėl jo nukentėjus.

„ Vargas moterims, tarė, jei jos pasiutėlius myli,

Tuos, kurių akys mėgsta išbėgti už kaimo rubežių,

Tuos, kurių mintys lyg dūmai nuolat aukščiaus stogo lakioja,

Tuos, kurių širdžiai negali ištekti laimės naminės.

Didžios širdys, Aldona, tai kaip aviliai per daug talpus

Jie nebus pilni medaus ir driežams lizdu tampa.

O Aldona! Atleiski! Aš šiandien namie noriu likti,

Šiandien viską užmiršiu ir šiandien būkiva mudu

Po senovei; ryto...” — nutilo, užbaigti nišdrįso.

Ima džiaugsmas Aldoną; iš sykio manė varguolė,

Valteris atsimainysiąs, ramus jau būsiąs ir linksmas;

Mato, ne taip nusiminęs ir akys daugiaus tur gyvybės,

Obuoliai ant veido sugrįžo. Vakarą visą

Valteris prie Aldonos išbuvo, užmiršęs ant trumpo

Kryžiokus, ir karą, ir Lietuvą, vien tik kalbėjo

Apie laimingus laikus, kada į Lietuvą teko.

Apie pirmus žodžius, ką ištarė savo Aldonai.

Vaikštinėjimus klonyj ir apie kiekvieną smulkiausią

Atminčiai brangų, pirmosios jų meilės atsitikimą.

Kam gi žodžiu ryto taip mielą perkerta kalbą?

Vėl nusiminęs ir vėl ilgai ant pačios savo žiūri,

Ašaros sukasi jam akyse, sakyt ką norėtų,

Bet drąsos nepritenka. Ar atmintį laimės prikėlė

Tam, kad su ja atsisveikintų? Ar žodžiai vakaro šito

Ir glamonėjimai būt paskutiniais atspindžiais meilės?

Klausti veltui; Aldona tik žiūri, ništiki, laukia

Ir, pro duris išėjus, ji tėmija dar pro plyšelį.

Valteris pilstė vyną ir tuštino taurę po taurei,

O ant nakties pas save vaidilą senį sulaukė.

Rytą saulei tekant, žirgai sudundėjo kanopoms,

Ricieriai du, apsupti ūkų, išjoja į kalnus.

Būt apgavę sargas visas, vienos negalėjo.

Budrios akys meilužės: įspėjo Valterį bėgant,

Klonyje kelią pastojo; oi, liūdnas susitikimas!

„Grįžki, grįžk, mieliausia, namo; tu būsi laiminga

Tarp savųjų šeimynos; jauna da, susiraminsi

Ir užmirši! Daug kunigaikščių tavęs norėjo;

Juk esi liuosa, esi našlė po didvyrio,

Kurs dėl tėvynės labo yr visko išsižadėjęs —

Tavęs net! Lik sveika, užmirški; paverki už mane:

Valteris visko nustojo, jis vienas sau pasiliko,

Kaip dykumoj tas vėjas; po svietą turi bastytis,

Išdavinėti, žudyt ir pats paskui žūti niekingai.

Bet, praėjus laikui, ir vėl vardas Alfo iš naujo

Lietuvoje užgriaus ir iš lūpų vaidilų išgirsi

Darbus jo garsius; tada atsiminki, mieliausia,

Juogiai ridenus tas baisius, paslaptim prisidengęs.

Tau vienai pažįstams, kada tai vyru tau buvo.

Ir puikybės jausmas tegul suramins tad našlaitę”.

Aldona, rodos, klauso, vienok negirdi nė žodžio.

„Palieki! Palieki!” surikus, pati išsigando

Žodžio to palieki: tas žodis viens tik skambėjo.

Nieko nemąstė, nieko neatminė; visos jos mintys,

Atminimai visi, praeitis sumišo iš vieno;

Bet širdim įspėjo, kad jau negalima grįžti,

Kad negali užmiršti; akims sumišusioms žvalgės

Ir kelis kartus su jo akimis susitiko;

Akyse tose jau seniaus netrasdavo džiaugsmo,

Ir tarytum ieškojo ko kito; dairės aplinkui.

O aplink dykuma ir girios; už Nemuno girioj,

Viduryje pačiam, matyti žiba bokštelis —

Moterų klioštorius ten, trioba liūdnoji krikščionių.

Ant bokštelio sustojo ir akys ir mintys Aldonos —

Taip balandis, pagautas audros ant jūrių giliųjų,

Gelbisi, puldams ant stiebo visai nepažįstamo laivo.

Valteris šitai suprato ir su Aldona pasitraukęs

Savo siekius apreiškė, slėpti įsakė nuo svieto

Ir ties vartais — o varge! Baisus atsisveikinims buvo.

Alfas su vaidila nujojo. Ikšiol negirdėt jų.

Varge! Varge! Jei būtų dar prisiegos savo nišpildęs;

Jeigu laimę atmetęs, Aldonos laimę suėdęs...

Jeigu tiek paaukavo ir aukos nuėjo ant niekų...

Laikas parodys tai. Vokiečiai, jau užbaigiau dainą.

Przyjaciele Wolnych Lektur otrzymują dostęp do prapremier wcześniej niż inni. Zadeklaruj stałą wpłatę i dołącz do Towarzystwa Przyjaciół Wolnych Lektur: wolnelektury.pl/towarzystwo/

Podoba Ci się to, co robimy? Wesprzyj Wolne Lektury drobną wpłatą: wolnelektury.pl/towarzystwo/

Informacje o nowościach w naszej bibliotece w Twojej skrzynce mailowej? Nic prostszego, zapisz się do newslettera. Kliknij, by pozostawić swój adres e-mail: wolnelektury.pl/newsletter/zapisz-sie/

Przekaż 1% podatku na Wolne Lektury.
KRS: 0000070056
Nazwa organizacji: Fundacja Nowoczesna Polska
Każda wpłacona kwota zostanie przeznaczona na rozwój Wolnych Lektur.

Przypisy:

1. Vaidilo apysaka — Konrado Valenrodo A. Mickevičiaus lenkiškai parašyto V. Kudirkos versta tik Vaidilos apysaka. [przypis edytorski]

2. esmi — sen. forma. ž. esu. [przypis edytorski]

3. ulyčia — gatvė. [przypis edytorski]

4. mistras — ordino vyresnysis, magistras. [przypis edytorski]

5. zerkolas — veidrodis. [przypis edytorski]

6. kvapsnis — kvapas. [przypis edytorski]

7. liuosas — laisvas. [przypis edytorski]

8. roda (brus.) — patarimas. [przypis edytorski]

9. užgema — gimsta. [przypis edytorski]

10. griūšia — kriaušė. [przypis edytorski]

11. trubadūras — dainius. [przypis edytorski]

12. amalas — ant medžių augantis parazitas, gausiai šakotas, kaip šluota. [przypis edytorski]

Wesprzyj Wolne Lektury!

Wolne Lektury to projekt fundacji Nowoczesna Polska – organizacji pożytku publicznego działającej na rzecz wolności korzystania z dóbr kultury.

Co roku do domeny publicznej przechodzi twórczość kolejnych autorów. Dzięki Twojemu wsparciu będziemy je mogli udostępnić wszystkim bezpłatnie.

Jak możesz pomóc?

Przekaż 1% podatku na rozwój Wolnych Lektur:
Fundacja Nowoczesna Polska
KRS 0000070056

Dołącz do Towarzystwa Przyjaciół Wolnych Lektur i pomóż nam rozwijać bibliotekę.

Przekaż darowiznę na konto: szczegóły na stronie Fundacji.

Ten utwór nie jest objęty majątkowym prawem autorskim i znajduje się w domenie publicznej, co oznacza że możesz go swobodnie wykorzystywać, publikować i rozpowszechniać. Jeśli utwór opatrzony jest dodatkowymi materiałami (przypisy, motywy literackie etc.), które podlegają prawu autorskiemu, to te dodatkowe materiały udostępnione są na licencji Creative Commons Uznanie Autorstwa – Na Tych Samych Warunkach 3.0 PL.

Źródło: http://wolnelektury.pl/katalog/lektura/mickevicius-vaidilos-apysaka

Tekst opracowany na podstawie: Vincas Kudirka, Vinco Kudirkos raštai, tomas IV, 1909.

Wydawca: Fundacja Nowoczesna Polska

Utwór powstał w ramach konkursu ,,Współpraca w dziedzinie dyplomacji publicznej 2013", realizowanego za pośrednictwem MSZ RP w roki 2013. Zezwala się na dowolne wykorzystanie utworu, pod warunkiem zachowania ww. informacji, w tym informacji o stosowanej licencji, o posiadaczach praw oraz o konkursie ,,Współpraca w dziedzinie dyplomacji publicznej 2013". Publikacja wyraża jedynie poglądy autora i nie może byc utożsamiana z oficjalnym stanowiskiem Ministerstwa Spraw Zagranicznych RP. Publikacija parengta įgyvendinant projektą ,,Wolne Lektury" (http://wolnelektury.pl). Skaitmeninė reprodukcija padaryta Fondo ,,Nowoczesna Polska"/Lietuvos kultūros paveldo --- virtualioje erdvėje (http://www.epaveldas.lt), pasitelkiant egzempliorių iš bibliotekos kolekcijos. Veikalas sukurtas konkurso, įgyvendinamo 2013 m. bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos Užsienio reikalų ministerija --- ,,Bendradarbiavimas viešosios diplomatijos srityje 2013" (,,Współpraca w dziedzinie dyplomacji publicznej 2013") ribose. Leidžiama laisvai naudoti veikalą, su sąlyga, jog bus išsaugota aukščiau pateikta informacija, taip pat informacija apie taikomą licenciją, teisės turėtojus bei konkursą. Publikacija išreiškia tik autoriaus pažiūras, todėl negali būti tapatinama su oficialiomis Lenkijos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos pažiūromis.

Opracowanie redakcyjne i przypisy: Monika Bogdziewicz, Paulina Choromańska, Paulina Ołtusek.

Idź do strony:

Darmowe książki «Vaidilos apysaka - Adam Mickiewicz (czytać ksiązki TXT) 📖» - biblioteka internetowa online dla Ciebie

Uwagi (0)

Nie ma jeszcze komentarzy. Możesz być pierwszy!

Dodaj komentarz